Kovo 7 d. Seime vyko Baltijos Asamblėjos Gamtos išteklių ir aplinkosaugos komiteto posėdis, kuriame diskutuota apie Baltijos valstybių bendradarbiavimo skatinimą einant link tvaraus žemės ūkio ir miškininkystės bei aptariamas Baltijos valstybių bendradarbiavimas siekiant išsaugoti Baltijos jūros biologinę įvairovę.

„Baltijos valstybės turi bendrų iššūkių ir bendrų galimybių skatinti tvarų žemės ūkį ir miškininkystę. Kadangi ir žemės ūkis, ir miškininkystė Baltijos valstybėse laikomi itin svarbiomis sritimis, tvarus miškų ir žemės ūkio valdymas jau buvo aptartas Baltijos Asamblėjoje. Padaryta išvada, kad tvaresnis valdymas gali paskatinti bioekonomiką, padidinti biologinę įvairovę, prisidėti prie gerovės kūrimo kaimo ir miesto vietovėse ir taip paspartinti žaliąją pertvarką. Skatindamos glaudesnį bendradarbiavimą šiose srityse, Baltijos valstybės gali ne tik pasiekti savo aplinkosaugos tikslų, bet ir kurti atsparesnę ekonomiką bei prisidėti prie platesnės Europos tvarumo darbotvarkės“, – sako Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas, Baltijos Asamblėjos viceprezidentas Giedrius Drukteinis.

Pastaraisiais metais tvarumui buvo skiriama dar daugiau dėmesio: Baltijos šalys aktyviai dalyvauja Europos Sąjungos žaliajame kurse ir derina savo nacionalinę politiką su ES direktyvomis, siekdamos skatinti tvarų žemės naudojimą ir mažinti poveikį aplinkai. Dėl derinimo parengtos ir įgyvendintos įvairios strategijos ir veiksmų planai, skirti tvariam žemės ūkiui ir miškininkystei, įskaitant agrarinės miškininkystės praktikos diegimą, ekologinio ūkininkavimo skatinimą ir iniciatyvas, kuriomis siekiama išsaugoti biologinę įvairovę ir gerinti ekosistemines paslaugas. Šioms pastangoms įgyvendinti pasitelkti ES finansavimo mechanizmai, kurie palengvino perėjimą prie tvaresnių ir atsparesnių žemės ūkio ir miškininkystės praktikų Baltijos regione.

Posėdyje aptartas ir Baltijos valstybių bendradarbiavimas siekiant išsaugoti Baltijos jūros biologinę įvairovę. Baltijos jūra yra unikali ir trapi jūrų ekosistema, gyvybiškai svarbi Šiaurės Europos ekologinei pusiausvyrai. Dėl palyginti seklių vandenų, mažo druskingumo ir ryškių sezoninių svyravimų joje gyvena daugybė rūšių, kai kurios jų nerandamos niekur kitur pasaulyje. Didelę grėsmę Baltijos jūros biologinei įvairovei kelia žmogaus veikla, pavyzdžiui, pernelyg intensyvi žvejyba ir neigiamas poveikis aplinkai, tarša, eutrofikacija. Tai kenkia daugelio gyvūnų ir augalų rūšių gyvenamajai aplinkai, nes net nedideli pokyčiai gali daryti poveikį visai jūrai. Baltijos šalys jau seniai bendradarbiauja, siekdamos apsaugoti Baltijos jūros ekosistemą.

„Nepaisant bendradarbiavimo pastangų, iššūkių vis dar lieka, sprendžiant klausimus vis dar trūksta derinimo tarpvalstybiniu lygiu, o priemonės ekosistemoms atkurti ir apsaugoti yra nepakankamos. Siekiant užtikrinti ilgalaikę Baltijos jūros ekologinę sveikatą, reikia darnesnio ir veiksmingesnio regioninio bendradarbiavimo“, – teigia Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas G. Drukteinis.

Komiteto posėdžio nuotraukas rasite čia.

Šaltinis – Seimo kanceliarija