2024 metų Europos aplinkos agentūros ataskaita apie paviršinių vandens telkinių ekologinę būklę nuteikia gana pesimistiškai – mažiau nei 40 proc. Europos upių ir ežerų yra geros ekologinės būklės. Lietuvoje šią problemą pradėjo tirti Gamtos Tyrimų Centro mokslininkų grupė, vadovaujama vyresniojo mokslo darbuotojo dr. Nathan Jay Baker, rašoma pranešime spaudai. Projektą „Lietuvos upių biomonitoringo modernizavimas ir optimizavimas“ įgyvendina komanda, kurią sudaro jaunieji tyrėjai, aplinkosaugos specialistai, studentai ir patyrę ekspertai. Projekto partneriai iš Vokietijos ir Naujosios Zelandijos – mokslininkai, lyderiaujantys aplinkos DNR tyrimuose (angl. environmental DNA, eDNA) ir jų pritaikyme vertinant vandens telkinių ekologinę būklę. Projekto partnerių sukaupta patirtis ir žinios padės užtikrinti atliekamų tyrimų eigą ir kokybę.

Lietuvoje pradedama iniciatyva, kuria siekiama modernizuoti upių stebėseną, taikant ne tik tradicinius biologinio monitoringo metodus, bet ir inovatyvius tyrimus – aplinkos DNR. Todėl, norint suprasti esamą upių būklę, reikia įvertinti ne tik tai, kas matoma vandenyje “plika akimi” (vandens augalai, vabzdžiai, žuvys), bet ir tai, kas ne visada įžiūrima – mikroorganizmai, kurie turi tokią pat svarbą vandens kokybei, kaip ir kiti vandenyje gyvenantys organizmai. Aplinkos DNR ir tradiciniai biologinio monitoringo metodai leis įvertinti upių būklę preciziškiau, nes tarpdisciplininis požiūris leis užtikrinti išsamesnius ir patikimesnius tyrimų rezultatus, tiksliau atspindinčius tikrąją upės būklę, – teigia projekto vadovas dr. Nathan Jay Baker.

Artėjant 2027 m. terminui, iki kurio numatyta pasiekti gerą paviršinių vandens telkinių ekologinę būklę, šis projektas siūlo pažangius metodus vandens telkinių būklei vertinti. Šis projektas siekia suderinamumo su Europos Sąjungos Bendrijos veiksmų vandens politikos pagrindų direktyva (BVPD), kuri kelia ambicingą tikslą pasiekti gerą paviršinių vandens telkinių ekologinę būklę. Taikant pažangius metodus ir inovatyvius tyrimus, šia iniciatyva siekiama tobulinti vandens kokybės vertinimo metodus ir tiksliau įvertinti upių būklę visoje Lietuvoje.

Vykdomi tyrimai turės svarų poveikį, kadangi yra suderinti su BVPD reikalavimais, kurie stiprina gamtos apsaugą ir ekosistemų paslaugų užtikrinimą. Projektas bus puikus pavyzdys kitoms ES valstybėms narėms, kuriose inovatyvūs tyrimai kol kas nėra atliekami, taip pat pademonstruos, kaip šiuolaikinio biomonitoringo strategijos gali lemti efektyvesnį vandens telkinių monitoringą bei vertinimą.

„Šio projekto rezultatai bus naudingi vertinant upių būklę taikant naujus, pažangius tyrimų metodus, kurie padės tiksliau įvertinti biologinę įvairovę Lietuvos upėse. Ilgainiui projektas prisidės prie išsamių biologinės įvairovės duomenų rinkinių, būtinų tolesniems tyrimams vykdyti. Įvertinus didele biologine įvairove pasižyminčias teritorijas, bus galima taikyti tinkamas gamtosaugines priemones, švelninti neigiamą poveikį minėtose teritorijose ir aptikti invazinių rūšių keliamą grėsmę”, – teigia projekto mokslo darbuotojas dr. Lukas Petrulaitis.

Projekto metu bus siekiama modernizuoti biologinį monitoringą, remiantis trimis pagrindinėmis kryptimis:

• Siekiant optimizuoti biologinio vertinimo metodus, sukuriant specifinius indeksus, pritaikytus makrofitams (vandens augalams) ir bentosiniams bestuburiams, kurie integruoja tiek struktūrinius, tiek funkcinius ekologinės būklės rodiklius. Šie vertinimo indeksai padės gauti tikslesnius ir detalesnius upės būklės duomenis apie aptinkamas rūšis ir jų gausumą skirtinguose upių tipuose.
• Vertinant upių būklę planuojama sukurti naują mikroorganizmų indeksą, pagrįstą aplinkos DNR. Mikroorganizmų vaidmuo vandens ekosistemose yra patikimas stebėsenos metodas, kadangi mikroorganizmai greičiausiai iš visų reaguoja į aplinkos pokyčius ir parodo vandens būklę realiu laiku. Šis metodas suteiks išsamesnį ir efektyvesnį ypač tikslų aplinkos pokyčių vertinimą Lietuvos upių ekosistemose.
• Projekto metu bus įvertintas genetiniais metodais pagrįstas taksonominio identifikavimo patikimumas ir palyginamas su tradiciniais morfologiniais metodais. Projektu metu sukauptos DNR sekos bus patalpintos į tarptautines duomenų bazes (genetines bibliotekas). DNR sekos yra ypač vertingi duomenys atskirų rūšių populiacijų vertinime ir biologinės įvairovės tyrimuose.

„Šis projektas yra svarbus žingsnis biologinio monitoringo modernizavimo srityje. Sukurdami tvaresnius ir tikslesnius įrankius, siekiame apsaugoti Lietuvos upių ekosistemas ir prisidėti prie Europos tvarumo tikslų“ – teigė projekto vadovas dr. Nathan Jay Baker.

Tikimasi, kad projekto rezultatai leis inovatyviais metodais įvertinti Lietuvos upių būklę, bet ir taps pavyzdžiu aplinkosaugos iniciatyvoms visoje Europos Sąjungoje. Šios iniciatyvos rezultatai sustiprins Lietuvos aplinkosauginį lyderiavimą ES ir prisidės prie efektyvesnių biologinio monitoringo metodų plėtros.

Projektą remia Lietuvos mokslo taryba S-MIP-24-61.

Šaltinis – Gamtos tyrimų centras