Kai galvojame apie klimato kaitos padarinius, dažniausiai įsivaizduojame ekstremalų orą, tirpstančius ledynus ar miškų gaisrus. Tačiau yra ir netikėtas aspektas: klimato kaita gali muziejus paversti vasaros prieglobsčio vietomis.

Didėjant temperatūrai ir intensyvėjant ekstremaliems orams, turistų elgesys keičiasi, o muziejai – šie kultūros bastionai – tampa patraukliais traukos centrais. Kodėl taip vyksta?

Oro kondicionavimo efektas

Karštis žmonėms sukelia diskomfortą – tai nieko nauja. Tačiau kas nutinka, kai miestai patiria rekordinį karštį? Žmonės pradeda ieškoti atvėsintų erdvių – ne tik prekybos centrų ar kino teatrų, bet ir muziejų.

Pavyzdžiui, Madride buvo pradėta iniciatyva „Refúgiate en la Cultura“ („Pasislėpk kultūroje“), kuri leidžia tvankiomis popietėmis nemokamai lankytis muziejuose su oro kondicionieriais. Tikslas – ne tik atvėsinti visuomenę, bet ir skatinti kultūrinį įsitraukimą.

Ši iniciatyva atskleidžia muziejų dvejopą vaidmenį: jie tampa ir kultūros centrais, ir svarbia miesto infrastruktūros dalimi ekstremalių oro sąlygų metu. Tai puikus pavyzdys, kaip muziejai gali prisitaikyti prie vis dažniau pasitaikančių karščio bangų, trumpalaikes krizes paversdami ilgalaikėmis galimybėmis pritraukti ir išlaikyti lankytojus.

Verslo ir logistikos iššūkiai

Iš pirmo žvilgsnio padidėjęs lankytojų skaičius atrodo kaip muziejų sėkmė: daugiau žmonių – daugiau pajamų. Tačiau tai kelia ir papildomų iššūkių. Didesnė minia reiškia didesnį krūvį darbuotojams, muziejaus patalpoms bei saugumo sistemoms. Be to, brangių ir trapių eksponatų apsauga tampa dar sudėtingesnė, ypač kai išorinės klimato sąlygos kenkia muziejų oro kondicionavimo ir vėdinimo sistemoms.

Ironiška, bet muziejai, siekdami užtikrinti lankytojų komfortą, patys vartoja daug energijos, nors tuo pačiu metu dažnai skatina tvarumo idėjas.

Nuo prieglobsčio nuo karščio iki švietimo apie klimato kaitą

Yra ir dar vienas būdas išnaudoti šią situaciją. Jei muziejai karštomis dienomis tampa natūraliu prieglobsčiu, kodėl neišnaudojus šio vaidmens švietimui? Klimato kontroliuojamose galerijose susirinkusi auditorija gali tapti puikia terpe tvarumo, aplinkosaugos ir klimato sprendimų temoms nagrinėti.

Pavyzdžiui, Madrido Prado muziejus, bendradarbiaudamas su WWF, pradėjo inovatyvią kampaniją, pavadintą „+1,5ºC keičia viską“. Šios kampanijos metu garsūs meno kūriniai buvo skaitmeniškai modifikuoti, siekiant parodyti klimato kaitos pasekmes: išdžiūvusias upes, iškirstus miškus, pabėgėlių stovyklas. Ši iniciatyva ne tik skatino diskusijas, bet ir padėjo lankytojams geriau suvokti, kaip klimato krizė gali paveikti mūsų pasaulį.

Tai puikus pavyzdys, kaip net istorijos ar meno muziejai, tradiciškai mažai susiję su gamtosaugos klausimais, gali reikšmingai prisidėti prie visuomenės švietimo apie klimato kaitą.

Didysis paveikslas

Šylančiame pasaulyje muziejai evoliucionuoja iš tradicinių kultūros vietų į svarbią miesto infrastruktūrą, kur lankytojai gali rasti prieglobstį nuo klimato krizės – tiek fiziškai, tiek emociškai.

Be to, šie pokyčiai atskleidžia ir platesnį ekonominį kontekstą. Prisitaikydami prie klimato sąlygotų elgsenos pokyčių, muziejai pergalvoja savo tikslus, stiprina informavimo bei tvarumo pastangas. Jie tampa inovacijų centrais: bendradarbiauja su miestais, organizuoja mobiliąsias klimato parodas ir kuria tvaraus dizaino pavyzdžius.

Išvada? Klimato kaita ne tik keičia vasaras miestuose, bet ir transformuoja mūsų sąveiką su kultūros įstaigomis. Šioje naujoje realybėje muziejai gali ir turi atlikti svarbų vaidmenį.

Šaltinis – Manuelis Charras | https://www.museumnext.com/