Žygis „Už švarią Lietuvą!“ prasidėjo nuo žygio aplink Kauną

Žygis „Už švarią Lietuvą!“ prasidėjo 2020 m. rugpjūčio 16 d., kai iš Palangos žygeiviai pajudėjo aplink Lietuvą, kur iš pakelių ir pamiškių rinko šiukšles bei jas rūšiavo – pagal tai bus sudarytas Lietuvos vartotojo portretas.

Iš viso surinkta ir išrūšiuota 1 t 133 kg atliekų. Skirtinguose žygio etapuose iš viso dalyvavo apie 200 žygeivių, prie žygio organizavimo prisidėjo 40 savanorių.

Daugiausia surinkta plastikinių depozitinių butelių bei transporto atliekų. Taip pat daug rasta cigarečių pakelių, žiebtuvėlių, vienkartinių puodelių, sulčių pakelių ir maisto pakuočių.

Žygio sumanytojas – socialinės iniciatyvos Kūrybos kampas 360° vadovas, visuomenininkas Giedrius Bučas, kuris praėjo visą žygį nuo pradžios iki pabaigos, teigė, kad pirminė žygio idėja gimė natūraliai.

„Gyvenu Panemunėje, Kaune. Netoli namų yra šilas, į kurį einu pasivaikščioti, maudytis. Taip kiekvieną dieną nueinant tam tikrą atstumą, pradėjau rinkti kelyje numestas šiukšles.

Ėmiau jas grupuoti ir analizuoti. Greitai pastebėjau, kad pagal jas gali sukurti tam tikrą vartotojo portretą. Tuomet ir kilo idėja paanalizuoti didesnį plotą. Nors norėjosi iškart pradėti nuo žygio po Lietuvą, visgi pirmiausiai 2019 m. pradėjome nuo žygio aplink Kauną. Pasiruošėme rūšiavimo metodiką, ją išbandėme ir tai buvo gera praktika bei patirtis prieš didįjį praeitų metų žygį“, – dalijosi G. Bučas.

2,5 mėn. žygis – ne mažas iššūkis visomis prasmėmis

„Aš ėjau visas dienas, o visi norintys prisijungdavo pagal galimybes: kas dienai, savaitgaliui ar savaitei. Dažniausiai eidavome po 4-6 žmones. Buvo malonu, kad kiekvieną vakarą mus priimdavo vis kitoje vietoje. Nakvynę suteikdavo bendruomenių, kultūros centrai, privatūs asmenys. Žinoma, būdavo įvairiausių situacijų, kai ir vandens pritrūkdavome, ir visiems kartu miegoti tekdavo palapinėje, kurioje blogesnėmis oro sąlygomis rūšiuodavome rastas šiukšles, bet visi išbandymai gan nesunkiai būdavo įveikiami. Tikrai lepino oras. Per tokį ilgą laikotarpį lijo gal tik 5-6 dienas, bet ir tai mūsų nesustabdydavo, kadangi maršrutas ir dienos buvo suplanuotos, eiti turėjome ir per lietų“, – pasakoja žygio iniciatorius.

Jį nustebino tai, kad iki šiol itin daug atsainiai numestų šiukšlių pakelėse. Automobilių vairuotojai bevažiuojant, rodos, išmeta beveik viską, ką panaudoja ar suvartoja.

„Vis kartoju, kad žygiavimas baigėsi, bet žygis tęsiasi. Ir nors pagrindinis šio žygio tikslas buvo sudaryti Lietuvos vartotojo portretą, kuris šiuo metu yra rengiamas ir šiemet bus pristatytas visuomenei, tačiau bežygiuojant savaime atsirado ir dar vienas tikslas. Tai bendrystės kūrimas, kuris sieja žmones, norinčius gyventi tvariai ir darniai, ir ieškoti sprendimų kartu.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad šiam žygiui nebuvo panaudotas nei vienas mokesčių mokėtojų euras. Aktyviai jungėsi bendruomenės, įvairios institucijos, verslai, šiek tiek palaikė ir savivaldybės, nors iš jų tikėjomės sulaukti daugiau dėmesio. Be šių partnerių ir rėmėjų viso to nebūtumėme įgyvendinę“, – teigia visuomenininkas.

Plastiko mažinimas – įmonės strategijos dalis

Į atliekų bei plastiko mažinimo tendenciją atsigręžia ir vis daugiau Lietuvos įmonių, ieškančių sprendimų gaminti ir pasiūlyti rinkai tvaresnę produkciją. Vienos investuoja į beatliekę gamybą, kitos pasitelkia inovatyvius sprendimus produktams.

Įmonę UAB „Viada LT“ ieškoti tvaresnių sprendimų skatina ne tik siekis prisidėti prie aplinkos tausojimo, bet ir klientai, kurių pasirinkimas vis dažniau būna draugiškas aplinkai.

„Plastiko mažinimas yra ilgalaikė įmonės strategijos dalis. 2020 metais pristatėme aplinkai draugiškus puodelius, pagamintus iš popieriaus bei suyrančius dangtelius iš krakmolo, kurie tampa natūralia trąša žemei.

Norėdami puoselėti tvarumą, įdiegėme sąskaitų faktūrų gavimo, vizavimo ir archyvavimo programą, o plastikines lojalumo korteles perkėlėme į mobiliąją programėlę. Tokie žingsniai prisideda prie tvarios aplinkos išsaugojimo“, – apie inovacijas įmonėje dalijasi „Viada LT“ marketingo grupės vadovė Šarūnė Kulšytė-Žičkienė.

Kavos mėgėjai Lietuvoje per metus sunaudoja apie 40 milijonų popierinių puodelių

Remiantis skelbiamais duomenimis, kavos mėgėjai Lietuvoje per metus sunaudoja apie 40 milijonų popierinių puodelių, o vienas Lietuvos biuro darbuotojas – vidutiniškai apie 500.

„Dėl to panaudoto plastiko mažinimą pradėjome būtent nuo kavos puodelių. Nemažai degalinių bei kavą išsinešimui pardavinėjančių kavinių vis dar siūlo popierinius puodelius, kurių sudėtyje yra plastiko. Matydami sunaudojamų kavos puodelių milijoninius skaičius supratome, kad tiek klientai, tiek ir verslas turėtų siekti atsakingesnių ir sąmoningesnių pasirinkimų.

Pirmiausiai, vengti daiktų, kurie yra pagaminti iš mišinių, tokių kaip popierius ir plastikas, o esant galimybei jų visai atsisakyti arba naudoti kelis kartus. Tikimės, kad renkantis, kur įsigyti kavos, klientai pasirinks vietas, kur siūlomi draugiškesni aplinkai sprendimai. Siekiame, kad mūsų klientai būtų užtikrinti, kad kartu su „Viada LT“ prisideda prie aplinkos tausojimo“, – paaiškina įmonės atstovė.

Tolimesni tvarūs tikslai

Kaip teigia „Viada LT“ marketingo grupės vadovė Šarūnė Kulšytė-Žičkienė, šio tinklo degalinėse kasdien apsilanko tūkstančiai žmonių.

„Todėl labai atsakingai žiūrime į poveikį aplinkai, kurį darome ne tik mes, bet ir mūsų klientai. Esame išsikėlę tikslą visiškai atsisakyti plastikinių pakuočių bei šiaudelių, ir taip prisidėti prie vieno svarbiausių darbų pasaulyje – gamtos išsaugojimo.

2020 metais mūsų įmonė priėmė ne vieną gamtai draugišką sprendimą, o šiandien galime pranešti, kad atlikome dar vieną be galo svarbų darbą – atsisakėme senųjų polietilenu dengtų maisto pakuočių skirtų šviežiai paruoštam maistui, kurį galima skanauti degalinėse.

Degalines jau pasiekia naujosios pakuotės, kurios yra biologiškai skaidomos ir gali būti kompostuojamos. Pakuotė yra atspari riebalams (nors nėra plastiko sluoksnio), o svarbiausia, kad jos sudėtyje nėra sveikatai pavojingų fluoro chemikalų. Be to, pakuočių popierius atitinka Europos komisijos saugumo reglamentus ir direktyvas.

Mūsų klientai, kurie daug laiko praleidžia kelyje ir sustoja mūsų degalinėse užkąsti, palaipsniui pakeitus visas pakuotes, kas gali užtrukti keletą mėnesių, galės ne tik skaniai pavalgyti, bet ir dar labiau prisidėti prie gamtos užterštumo mažinimo.

Kaip jau minėjau, plastiko mažinimas yra ilgalaikė įmonės strategijos dalis, kurią pradėjome nuo puodelių, o dabar žengiame dar toliau. Kurkime tvaresnę aplinką kartu!“, – kviečia specialistė.

Idėja kilo spontaniškai

„Atliekų kultūros“ apdovanojimų kategorijoje METŲ ĮVYKIS 2020 nominuotas yra ir „DĖK’ui“ butikas Vilniaus senamiestyje. Jo viena iš iniciatorių yra Milda Paukštė, džinsų pernaudojimui skirtos studijos Vilniaus senamiestyje „Denim Diaries“ įkūrėja.

„DĖK’ui“ stotelių tinklas jau metus veikia Vilniaus regiono didžiųjų gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, tačiau nuo pat pradžių buvo tikėtasi, kad žmonės šia idėja patikės, ją perims, plėtos ir kitose erdvėse bei įvairiais formatais. Tad šis butikas, veikiantis nuo 2020 m. vasaros pabaigos, yra būtent tokios iniciatyvos pavyzdys.

Drabužiai, batai, bižuterija, namų apyvokos reikmenys, interjero detalės, knygos, smulki buitinė technika, žaislai – atnešti į „DĖK’ui“ butiką, jie iškeliaus į Vilniaus apskrityje nuolat veikiančias gerų daiktų dalinimosi stoteles „DĖK’ui“ ir ten lauks naujųjų šeimininkų. Taip pat butike iki antrojo karantino pradžios vyko atviros dirbtuvės, kur kiekvienas galėjo realiai patirti daiktų pernaudojimo džiaugsmą ir išbandyti save kuriant smulkius rankdarbius. Ši veikla bus pratęsta, kai karantino apribojimai sumažės.

„DĖK’ui“ butiko idėja kilo spontaniškai, įkvėpta vasarą vykusių teminių renginių „Atostogos Vilniuje“. Per vieną iš jų, šalia numatytos programos pakvietėme vilniečius keistis angliškomis knygomis, per kitą – mainytis drabužiais bei bižuterija. Dalyviai apgailestavo, kad senamiestyje nėra galimybės nuolat atiduoti nereikalingus daiktus. Iki tol studijoje „Denim Diaries“, kurioje dabar įsikūręs butikas „DĖK’ui“, priimdavome tik nebereikalingus džinsus, o studija išsilaikydavo iš džinsinių gaminių pardavimų, daugiausia – turistams“, – pasakojo butiko iniciatorė.

Pokyčiai, kuriuos atnešė pandemija

Kadangi dėl pandemijos turistų senamiestyje ženkliai sumažėjo, šis laikas buvo puiki proga užmegzti glaudesnį ryšį su vietine bendruomene ir pasiūlyti jai tai, kas tampa vis aktualiau – galimybę kultūringai atsisveikinti su nebereikalingais daiktais, mainytis jais ir prisijungti prie veiklų, suteikiančių vertę atliekoms.

„Labai vertinu tai, kad šią idėją palaikė Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) ir taip atsirado „DĖK’ui“ butikas – kaip tam tikras socialinis projektas, eksperimentas.

Senamiestis iš kitų miesto rajonų išsiskiria čia gyvenančių žmonių įvairove – miesto senbūviai ir naujakuriai, turistai, studentai. Vieni į senamiestį atvyksta tik dirbti, kiti – tik mokytis, apsipirkti ar pasilepinti maistu, architektūra, kultūros renginias.

Tačiau tai, kaip elgiamės su atliekomis, irgi yra kultūros dalis. Atliekų turi kiekvienas ir pačių įvairiausių, bet ši tema kartais tarsi ignoruojama, nutylima. Nemanau, kad galima augti šioje srityje, jei atliekos siejamos vien su konteineriais.

Dabar turime puikiai išvystytas galimybes pirkti naujus dalykus, vartoti, o dalinimasis daiktais vis dar yra tarsi paraštėse, lyg būtų mažiau vertingas.

Man pačiai šis projektas įdomus kaip galimybė pamatyti žmonių santykį su jiems nebereikalingais daiktais. Įdomu patirti, kokios lemties jiems linki buvę savininkai ir kaip jaučiasi tie, kurie naudotus daiktus priima į savo namus.

Nemokamos daiktų atnaujinimo dirbtuvės, į kurias pakvietėme butike, tapo ir puikia proga atviriau pasikalbėti, kaip jaučiamės būdami vartotojai ir kokius iššūkius kelia šis vaidmuo. Žinoma, dėl pandemijos visa ši veikla gali vykti tik virtualiai, tačiau džiaugiuosi, kad žmonės jungiasi ir į online dirbtuves“, – apie pandemijos pakoreguotą veiklą dalijasi butiko įkūrėja.

Vos per kelis gyvavimo mėnesius butikas spėjo užmegzti ne vieną partnerystę, kuri padeda tęsti ir vystyti veiklą: Vokietijos ambasada Lietuvoje bei Vilniaus Gėtės institutas prisidėjo tekstilinių maišelių atnaujinimo dirbtuvių, vykusių Vokiečių kalbos dienų proga; įvairių reikmenų įtrūkusių puodelių atnaujinimui bei stiklinių indų dekoravimui dovanojo dailės reikmenimis prekiaujančios parduotuvės „Art Inn“; dirbtuvių idėją palaikė ir pakuočių tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“, nupirkę prijuosčių iš pernaudotų džinsų, kurias dirbtuvių metu dėvi dalyviai; prieš Kalėdas rengtos virtualios dirbtuvės su prekybos slėniu „Nordika“.

„Tikiuosi, kad pamažu ir daugiau įmonių bei organizacijų įžvelgs prasmę mūsų veikloje ir prisidės prie jos gyvavimo. O mes kartu su butiko lankytojais pasistengsime skleisti prasmingo vartojimo žinią, kad ji įkvėptų bei kurtų vertę kuo daugiau žmonių“, – viliasi M. Paukštė.

Balsuoti už savo favoritus „Atliekų kultūros“ apdovanojimuose galite ČIA.