Europos Parlamentas įpareigojo Europos Sąjungos valstybes sumažinti į sąvartynus išmetamų buitinių atliekų dalį. Lietuva iki 2035 metų taip pat ketina sumažinti sąvartynuose laidojamų atliekų kiekį iki 5 procentų. Tad idėja „Zero Landfill“ – siekis atsisakyti komunalinių atliekų deponavimo sąvartynuose, įgavo pagreitį. Lietuvos pajūryje didžiausią Dumpių sąvartyną administruojantis Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) pernai į kaupą patalpino tik 3,4 procento komunalinių atliekų. Visa kita buvo išrūšiuota, perdirbta ir panaudota energijos gamybai.

Tvaraus atliekų tvarkymo klausimas tampa vis aktualesnis

Gyvenimas be atliekų prasideda nuo pokyčių kasdienybėje ir pačių gyventojų pastangų: saikingo vartojimo, sąmoningų pasirinkimų, suvokimo apie atliekų kultūros bei rūšiavimo svarbą. Todėl atliekų kultūroje gyventojams yra keliamas idėjinis „Zero Waste“ tikslas – nulis atliekų buityje – apimantis ne tik tinkamą atliekų rūšiavimą ir jų mažinimą, bet ir skatinantis kitaip pažvelgti į vartojimą, susimąstyti apie tai, ką paliksime ateities kartoms.

„Atliekų rūšiavimas – svarbiausia priemonė atliekų paruošimo pakartotiniam naudojimui procese. Tačiau ne visos atliekos tinkamai išrūšiuojamos, o tas kiekis atliekų, kurių gyventojai neišrūšiuoja arba kurių neįmanoma išrūšiuoti mechaniniais įrenginiais bei panaudoti energijos gamybai, keliauja į sąvartyną. Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) didžiausia siekiamybė – įgyvendinti ambicingą „Zero Landfill“ tikslą ir užtikrinti, kad į sąvartyną nebepatektų nė kilogramo komunalinių atliekų – sako Šarūnas Reikalas, iki šių metų vadovavęs KRATC ir pradėjęs diegti „Zero Landfill“ principus Klaipėdos regioniniame sąvartyne.

Europos Parlamentas (EP) įpareigojo Europos Sąjungos valstybes iki 2035 m. pasiekti, kad 65 proc. buitinių atliekų būtų perdirbama, o į sąvartynus jų būtų išmetama ne daugiau kaip 5 proc. Naujųjų taisyklių tikslas – paskatinti perėjimą prie efektyvaus ir tvaraus išteklių naudojimo, vadinamosios žiedinės ekonomikos.

„Šalyse, kur yra didesnis vartojimas, vienam gyventojui tenka daugiau atliekų. Pagal statistiką Danijoje, Maltoje, Kipre ir Vokietijoje vienam gyventojui tenka daugiausia buitinių atliekų, tuo tarpu mažiausias jų kiekis – Vengrijoje, Čekijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje. Vidutinis buitinių atliekų kiekis vienam ES gyventojui sumažėjęs, tačiau žiūrint pagal šalis, tendencijos nevienodos. Pavyzdžiui, Lietuvoje atliekų kiekis padidėjo ir vienam gyventojui tenka vidutiniškai 464 kg komunalinių atliekų per metus“ – pastebi dr. Ramūnas Povilanskas, KRATC valdybos pirmininkas, Klaipėdos universiteto profesorius.

Klaipėdos RATC arti „Zero Landfill“

Lietuvoje taikoma mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo technika: visos mišrios komunalinės atliekos pirmiausiai yra išrūšiuojamos. Antrinės žaliavos keliauja į perdirbimą, degios atliekos yra sudeginamos, o biologiškai skaidžios – kompostuojamos. Likusios nedegios ar antrinių žaliavų likučiais užterštos atliekos, vadinamos inertine frakcija, keliauja į sąvartynus.

2018 metų duomenimis, ES iškelti komunalinių atliekų perdirbimo tikslai bendru Lietuvos mastu jau buvo pasiekti – perdirbama ir kompostuojama 52,58 proc. visų komunalinių atliekų. Tačiau net 24,64 proc. komunalinių atliekų vis dar buvo šalinamos sąvartynuose. Klaipėdos regionas šiuo atveju galėtų tapti sektinu pavyzdžiu kitiems Lietuvos regionams – numatytus įsipareigojimus KRATC vykdo jau nuo 2016 metų.

„Gyventojų suvežami baldai, užsilikusi mediena ar statybinės atliekos daugelyje Lietuvos regionų vis dar nugula sąvartynuose, o ją galima perdirbti, paversti kuru. Dėl to Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras įsirengė didžiųjų atliekų apdorojimo aikštelę. Sofos, foteliai, sekcijos, statybinė ir kita mediena yra sumalama, magnetais iš jos ištraukiami metalai, o medinė frakcija paverčiama kuru – taip sumažinamas sąvartynuose laidojamų atliekų kiekis, – pasakoja Šarūnas Jonas Tamulis, laikinasis KRATC vadovas. – Pagal praėjusių metų duomenis, į sąvartyną Klaipėdos regione iškeliavo tik 3,4 proc. visų surinktų komunalinių atliekų, tuo tarpu bendras Lietuvos vidurkis šiai dienai siekia kone 25 proc. Nors ES keliamą strateginį tikslą esame pasiekę, ir toliau stengiamės įgyvendinti savo pačių užsibrėžtą „Zero Landfill“ idėją. Mūsų tikslas – rasti sprendimus ir sąvartyne visiškai nebešalinti jokių komunalinių atliekų.“

Atsisakyti atliekų laidojimo sąvartynuose verta ne tik dėl finansinių, bet ir ekologinių priežasčių

2017 m. Europos aplinkos agentūros duomenimis, apie 46 proc. visų buitinių atliekų ES yra perdirbamos arba kompostuojamos. Tačiau atliekų tvarkymo praktika atskirose šalyse gerokai skiriasi. Pavyzdžiui, Danijoje, Suomijoje, Belgijoje ir Nyderlanduose komunalinių atliekų šalinimas sąvartynuose sudaro tik 1% nuo bendro komunalinių atliekų kiekio. Tuo tarpu Švedijoje jau sėkmingai įgyvendinta „Zero Landfill“ idėja – čia komunalinės atliekos į sąvartynus nebėra vežamos.

Rytų ir pietų Europos šalyse atliekų šalinimas sąvartynuose vis dar populiarus, o kitose šalyse, tame tarpe ir Lietuvoje, į sąvartynus vežama trečdalis ar kiek mažiau buitinių atliekų. Europos aplinkos agentūros duomenimis, didžiausią pažangą mažindamos sąvartynuose šalinamų atliekų kiekį 2006–2017 m. padarė Slovėnija, Lietuva, Latvija, Estija ir Suomija.

„Atliekų laidojimas sąvartyne – lengviausias kelias. Tačiau už kiekvieną į sąvartyną nukeliavusią atliekų toną atliekų administratorius turi mokėti valstybei taršos mokestį, kuris nuolatos yra didinamas. Šiuo metu taršos mokestis už toną atliekų siekia 10 eurų, tačiau ilgainiui jis turėtų pasiekti 30 eurų už toną. Taigi kuo mažiau atliekų administratorius šalins sąvartyne, tuo mažesnis bus taršos mokestis, – paaiškina Šarūnas Jonas Tamulis. – Mūsų valstybėje vadovaujamasi principu „teršėjas moka“, o prie taršos prisidedame visi, tad ir didėjantys mokesčiai už atliekų išvežimą į sąvartyną padalinami gyventojams. Tai – ekonomiškai nenaudinga.“

Siekį keisti komunalinių atliekų tvarkymo įpročius svarbu įvertinti ne tik ekonominiu, bet ir ekologiniu aspektu: mažinant į sąvartyną vežamų komunalinių atliekų kiekį tobulinamas žiedinės ekonomikos ciklas, daugiau atliekų grąžinama pakartotiniam naudojimui ir energijos gamybai. Mus supanti aplinka mažiau teršiama, o gyventojai gauna daugiau visokeriopos naudos.

„Nepaisant to, kad sėkmingai judame link užsibrėžto „Zero Landfill“ tikslo, tobulėjimui erdvės dar likę.
Antrinių žaliavų rūšiavimui planuojame pradėti naudoti specialius įrenginius, kuriuose atliekos bus atskiriamos hidrorūšiavimo būdu. Taip dar labiau sumažinsime į sąvartynus keliaujančių atliekų kiekį ir padidinsime antrinių žaliavų panaudojimo galimybes.“ – sako Šarūnas Jonas Tamulis, laikinasis KRATC vadovas.