Siekia mažinti atliekų kiekį

Kaip sako UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centro“ ekologė Miglė Kastėnė, neretai tenka pastebėti išmestus vis dar tinkamus naudoti baldus, o ir daiktų dalijimosi stotelėse netrūksta žmonių, kurie mielai tokius baldus naudotų dar kartą.

„Atliekų kiekio mažinimui labai svarbi išlieka prevencija bei antrinis daiktų panaudojimas, todėl neišmesdami dėvėtų baldų, ne tik tausojame gamtos išteklius, bet ir prisidedame prie atliekų kiekio mažinimo.

Šiuo metu tikrai galima rasti daug pigesnių ir lengvai pakeičiamų baldų, tačiau to pasekoje daugelis jų yra ir mažiau kokybiški. Tikriausiai dažnas iš mūsų pastebėjo, kad sena močiutės spinta yra daug ilgaamžiškesnė nei pirkta dabar. Šiuolaikinei visuomenei pokyčių reikia vis dažniau, todėl mėgstame dažnai atsinaujinti baldus ar drabužius, tačiau visuomet pirmiausiai reikėtų pagalvoti, nes galbūt pakaktų tik pakeisti kambario apstatymą arba perdažyti spintelę kita spalva“, – pasakojo specialistė.

Jai pritarė ir prieš dvejus metus Kaune baldų atnaujinimo iniciatyvą „Tučio dirbtuvės“ pradėjusi Raminta Stowe. Pašnekovė pasakojo, kad matydama tokį naudotų baldų atnaujinimo poreikį bei norėdama mažinti visuomenėje vis didėjantį atliekų kiekį, ji sumanė įkurti vietą, kurioje visi norintieji galėtų atnaujinti savo senus ar pabodusius baldus tiek patys, tiek pasinaudoti ir jos siūlomomis paslaugomis.

„Idėja kilo iš to, kad visa mūsų šeima dirba su sendaikčiais ir tai yra mano hobis. Buvo įdomu pažiūrėti, ar Lietuvoje tokia iniciatyva prigis. Kai tik pradėjome su vyru tuo domėtis, pamatėme, kad tai paklausu ir žmonėms įdomu.

Dabar žmonės gali kreiptis tiek norėdami mums patikėti savo seną baldą atnaujinimui, tiek ir patys ieškome naujų idėjų, baldų, kuriuos galėtume atnaujinti. Iš to, žinoma, neuždirbsi, tačiau veikla tikrai įdomi“, – pasakojo ji.

Pirmasis žingsnis – kritiškas vertinimas

Pasak R. Stowe, dažniausiai pastaruoju metu kreipiamasi dėl sovietmečiu įsigytų baldų atnaujinimo. Tokius vienodus baldus atnaujindama kaunietė visuomet ieško naujų akcentų ir renkasi, kaip pati sako, netradicines spalvas – nuo pastelinių atspalvių iki žalios, pilkos, mėlynos ar raudonos. Pašnekovė pastebi, kad dažniausiai atnaujinant baldus pasirenkamas skandinaviškas stilius ir balta spalva.

„Pastaruoju metu dažnai sulaukiame sekcijų bei komodų, kurių sovietmečiu buvo tikrai kiekvieno namuose. Tikrai pastebiu, kad vis dažniau žmonės pasirenka seną pabodusį baldą ne išmesti, o atnaujinti. Paprastai toks darbas trunka savaitę ir ilgiau. Daug kas priklauso ir nuo baldo stovio.

Iš pradžių ne vieną valandą gali užtrukti baldo valymas ir šveitimas. Vėliau jis džiūna, būna ruošiamas dažymui. Kadangi viską darau savo rankomis, atnaujinimo procesas gali būti ilgesnis. Neretai ir pačius žmones padrąsinu savarankiškai atnaujinti savo baldus. Tai nėra sudėtinga. Tačiau pirmiausiai siūlau kritiškai pagalvoti, ar baldas yra vertas atnaujinimo ir jei baldas visiškai sulūžęs, sunkiai atnaujinamas, geriau jį nuvežti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę. Kita vertus, tai gali būti moraliai brangus daiktas, kurį visada bus verta atnaujinti“, – patirtimi dalijosi ji.

Panaudoja ir senas lentas

Ieškoti antrąkart panaudotų baldų ir kitų interjero detalių projektų ilgai netenka. Daugybė žmonių apie juos skelbia socialinių tinklų grupėse, mielai dalijasi patarimais su kitais bendraminčiais. Netoliese Vievio, Pylimų kaime gyvenanti Zita Jankūnienė savo ketverių anūkei nusprendė įrengti vaikišką namelį kieme, kad atvykusi aplankyti senelių mažylė čia galėtų žaisti. Šiam nameliui įrengti moteris panaudojo nuo namo dažymo likusius dažus bei po šildymo rekonstrukcijos likusias grindų lentas.

Dovanų gautą seną vaikišką namelį šeima sutvirtino, o durų lentutes pritvirtino kabėmis bei sustiprino varžtais, mat nuo dažno varstymo lentutės jau buvo pradėjusios byrėti. Moteris pasakojo, kad iš likusių lentų ji sukonstravo pagrindą, ant kurio ir yra kilstelėtas namukas. Pasiteiravus, ką šio atnaujinimo metu teko pirkti specialiai, Z. Jankūnienė susimąstė. Anot jos, daug kas buvo panaudota iš likusių priemonių bei to, kas jau buvo namuose. Tik apsauginei tvorelei skirtas apdailos lentutes ji įsigijo papildomai.

„Darbo tikrai buvo nemažai. Daugiausiai laiko atėmė dažymas, lentų šveitimas. Tačiau anūkės džiaugsmas visa tai atpirko.

Šiuo metu tik norėčiau apačioje dar įrengti suoliukus su stalčiukais žaislams ir plaukimo reikmenimis, bet kol kas vis pritrūksta laiko“, – patirtimi dalijosi Z. Jankūnienė.

Įkvėpė socialiniai tinklai

Tuo tarpu Aušra Navalinskienė–Misiūnienė savo terasos stalo atnaujinimo idėją rado socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Prieš ir po“. Keletą metų po stogu terasoje stovėjusio seno stalo stalviršis pradėjo eižėti, tačiau buvo pakankamai geras naudoti, tad išmesti tinkamą baldą nesinorėjo.

„Stebėjau grupėje kitų darbus ir vis parodydavau savo vyriškiui, kuriam ir kilo idėja atnaujinti stalą. Jis nupirko apsauginę plėvelę ir lako, o visa kita vyko gana paprastai. Nušveitėme, šiek tiek užglaistėme nelygumus, užklijavome plėvelę, nulakavome ir rezultatu likome labai patenkinti. Dabar šis stalas yra skirtas lauko darbams. Smagu dirbti matant patinkantį rezultatą“, – sakė jis.

Tuo tarpu Kristiną Straigienę ši „Facebook“ grupė įkvėpė imtis kiek didesnio projekto – atnaujinti visą virtuvę. Prasidėjus COVID–19 pandemijai moteris dirbo iš namų ir kiek priekabiau pradėjo vertinti savo aplinką bei nusprendė ją pakeisti.

„Labai norėjosi kažką pakeisti, atnaujinti, bet didelių investicijų ar remonto neplanavome. Namuose akys vis dažniau užkliūdavo už senų baldų, kurie nebepuošė namų, nors savo funkcijas ir atliko, buvo tinkami naudoti.

Daug įdomių dalykų randu internete, o kartą užklydau į grupę „Prieš ir po“. Nustebau, ką galima pačiam padaryti ir pakeisti seną daiktą. Ši grupė mane ir paskatino keisti namus, o ne pirkti naujus baldus“, – prisiminė ji.

Įkvėpta kitų pavyzdžių Kristina ėmėsi virtuvės baldų perdažymo ir taip jau ėmusią erzinti oranžinę spalvą greitai pakeitė ramūs pilkos ir baltos atspalviai. Dabar pašnekovė juokauja, kad šis projektas truko visą vasarį, nes teko prieš dažant nugramdyti senus dažus, viską nušveisti, nuvalyti, nugruntuoti bei po keletą kartų nulakuoti.

„Ir viskas vyko toje pačioje virtuvėje, kur ir maistą reikėjo gaminti! Tačiau vadovaujuosi posakiu, kad labai norint viskas yra įmanoma. Vėliau sekė tik keletas smulkių darbų, tokių kaip kėdžių, komodos atnaujinimas ir spindelių dažymas. Na, o tuomet eilė atėjo senam stalui, kuris namuose stovi dar nuo mano mokyklinių laikų. Prie jo pamokas ruošė ir mano vaikai. Vėliau idėjų pradėjau ieškoti įvairiuose interneto puslapiuose.

Kitiems, kurie dar tik ruošiasi atnaujinti baldus, patariu tai daryti lauke, nes gali erzinti visur nusėdančios dulkės. Taip pat gali būti sunku laukti, kada gi baldas taps panašu į tą, apie kurį svajoji “, – patirtimi dalijosi moteris.

Panašiai skamba ir Olandijoje gyvenančios Vikos Kacevičiūtės istorija. Jau beveik du mėnesius jogos mokytoja dirbanti moteris džiaugiasi atnaujintu virtuvės komplektu, kurį perdažyti ir sutvarkyti užtruko vos dieną. „Namuose kur kas jaukiau, šviesiau ir tai padarėme turėdami visiškai minimalų biudžetą. Baldas tarnauja puikiai“, – rodydama savo šviesią virtuvę, kuriai atnaujinti idėjų sėmėsti taip pat grupėje „Prieš ir po“, pasakoja ji.

Ir nors iki šiol V. Kacevičiūtė buvo mėginusi atnaujinti tik sienas, ji neslėpė, jog baldų atnaujinimo rezultatu iš tiesų liko patenkinta, o ir neužtruko ilgai.

Kur dėti senus baldus?

Baldus visuomet galima atnaujinti pasitelkus paprastas medžiui bei metalui apdirbti skirtas priemones.

Jei baldas visiškai nenaudojamas ir nenorite jo atnaujinti, jį reikėtų nuvežti į didžiųjų atliekų surinkimo aikštelę:
Klaipėdos regione – KRATC https://kratc.lt/lt/atlieku-surinkimo-aiksteles/
Panevėžio regione – PRATC https://pratc.lt/aiksteles/
Šiaulių regione – ŠRATC http://sratc.lt/didelio-gabarito-atlieku-surinkimo-aiksteles/
Utenos regione – URATC https://uratc.lt/kontaktai/
Vilniaus regione – VAATC https://www.vaatc.lt/aiksteles/

Nenaudojamą, tačiau geros kokybės baldą galite palikti ir daiktų dalijimosi stotelėse.
Vilniaus regione dalijimosi daiktais stotelėse „Dėk‘ui“: https://www.stoteledekui.lt/kontaktai/

Utenos regione veikia 5 dalijimosi daiktais stotelės „Dalinkimės“ https://uratc.lt/dalinkimes-daiktais/, kurias rasite Utenoje, Zarasuose, Anykščiuose, Ignalinoje ir Molėtuose.

Trijose Klaipėdos miesto didžiųjų atliekų surinkimo aikštelėse pastatyti specialūs konteineriai, kuriuose laikinai sandėliuojami klaipėdiečių atvežti nebereikalingi baldai, buities reikmenys, kuriuos galima pasiimti nemokamai. Daiktus dovanoti galima ir nuotoliniu būdu, nuotraukas ir aprašymus įkėlus į https://mano.kratc.lt/exchange

Šiaulių regione atsakingo vartojimo idėją palaiko „Daiktų kiemas“ http://www.sratc.lt/daiktu-kiemas/ – aštuoniose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse Šiaulių miesto bei rajono, Kelmės, Pakruojo, Radviliškio, Joniškio ir Akmenės savivaldybėse.

Panevėžio regione numatyta įrengti 10 punktų, kuriuose tinkami naudoti daiktai bus prikeliami naujam gyvenimui https://pratc.lt/