Pirmoji kryptis – biblioteka

Idėja pasiūlyti knygas bibliotekai ne vieną pakylėja. Lentynoje dūlėjusi knyga, atrodo, sparčiai keliaus iš vienų skaitytojų rankų į rankas. Tačiau iš svajonių Vilniaus miesto savivaldybės centrinės bibliotekos vadovė Rima Gražienė greitai nuleidžia ant žemės: senesnės nei penkių metų knygos bibliotekoje nėra populiarios.

„Biblioteka – ne makulatūros surinkimo vieta, nors pasitaiko galvojančių ir taip. Būna, paskambina žmogus ir klausia, kiek mokėsime už jo siūlomas knygas, pavyzdžiui, iš sovietmečiu išleistos serijos „Drąsiųjų keliai“. Šiais laikais niekas jų nebeskaito – literatūros pasirinkimas tiesiog svaigus, o vertingos knygos vis perleidžiamos naujai.

Taip pat neretai kreipiasi žmonės, kurie patys išleidžia savo poeziją ar prisiminimus ir piktinasi, kad neįsigyjame. To negalėtume padaryti net ir norėdami, nes didžiosios bibliotekos knygas įsigyja tik per viešuosius pirkimus iš tiekėjo, su kuriuo pasirašoma sutartis“, – paaiškino R. Gražienė, vadovaujanti septyniolikai įvairiose miesto seniūnijose esančių viešųjų bibliotekų.

Antroji kryptis – skaitytų knygų knygynai

Išgirdusi, kad šalia namų veikiančiai bibliotekai jos knygos nereikalingos, vilnietės Anželos Petkevičienės nuotaika aptemo, bet tik trumpam.

Ji prisiminė, kad tame pačiame rajone įsikūręs skaitytų knygų knygynas.

„Bibliotekoje mano knygų nereikėjo, o knygyne apsidžiaugė ir dar sumokėjo po eurą.

Paprastai vieną kartą skaitytas knygas įvairiomis progomis dovanoju artimiesiems, taip pat dalinamės su draugėmis“, – pasakojo Anžela.

Skaitytomis knygomis prekiaujančių vietų Vilniuje yra gerokai daugiau nei kituose miestuose. Didžiausi jų – „Keistoteka“, „Gera knyga“, „Mint Vinetu“, „Knygos namai“, „Juodas šuo“.

Skaitytų knygų knygynas „Knyga visiems“, įsikūręs Vilniaus Halės turgaus pašonėje, prikamšytas lyg kojinė. Čia galima rasti ir, atrodytų, naujutėlių leidinių, ir senų bei gerokai padriskusių.

Norinčiųjų parduoti savo knygas knygynui atvyksta kasdien.

„Kainą dažniausiai nustatome žvilgtelėję į pasiūlą internetinėje tokių knygų prekybos platformoje www.sena.lt, kur prekiauja ir knygynai kaip mes, ir pavieniai žmonės.

Jei mums siūloma knyga buvo įsigyta už 10 eurų, o dabar svetainėje ją po 2-3 eurus nori parduoti 30 žmonių, priklausomai nuo būklės galime sumokėti iki 1 euro.

Būna, kad tokį pasiūlymą išgirdę žmonės supyksta, išvadina apgavikais ir išeina pagrasinę verčiau knygą sudeginti nei už tiek parduoti“, – sako knygyno vadovė Goda Viktorija Zakšauskienė, knygyną kartu su vyru įkūrusi prieš dešimtmetį.

Bet būna ir kitaip: užsukusieji knygas tiesiog padovanoja arba įsitraukia į mainus. Atnešę knygų, kurias knygynas įsigytų, pavyzdžiui, už 10 eurų, jie vietoj to gali išsirinkti leidinių už dvigubai didesnę sumą – 20 eurų.

„Užsidirbti iš knygų pridavimo nėra lengva. Prieš pradedant veikti taromatų sistemai nemažai knygų, paliktų šalia konteinerių, atnešdavo ten naršantys žmonės. Pasitaikydavo ir labai retų leidinių. Dabar pelningesnis yra „bonkų biznis“ – rinkti butelius ir priduoti juos į taromatus.

Yra senjorė, kuri vis atneša knygų, aptiktų knygų nameliuose, bet tie du trys eurai, kuriuos ji gauna mainais – ne uždarbis, o bandymas išgyventi“, – pabrėžė pašnekovė.

Skaitytų knygų knygyne nelaukiamos tik sudrėkusios, pelėsio pagautos knygos. Išbyrėję lapai – ne bėda. Kartais iš dviejų prastų senų knygų galima surinkti vieną puikią ir retą.

Pasiimti dovanojamų knygų knygyno savininkai vyksta ir į vilniečių namus.

Trečioji kryptis – internetinės platformos

Galimybę savarankiškai prekiauti perskaitytomis knygomis siūlo įvairios internetinės prekybos platformos: jau minėta www.sena.lt, skelbimų portalas www.skelbiu.lt, www.vinted.lt.

Pirkėjų perskaitytoms knygoms lietuviai randa ir specializuotose socialinio tinklo „Facebook“ grupėse „Senos knygos“, „Dovanoju/Keičiu/Parduotu knygas“, „Knygų turgelis“ ir kitose.

Tarpininkauti parduodant knygas siūlo ir internetinė naujų knygų prekybos platforma www.knygos.lt už 40 proc. komisinį mokestį nuo knygos pardavimo kainos.

Ypač patogų mainymosi knygomis būdą žada šią savaitę Lietuvoje startavusi svetainė www.bookswap.lt, jau penkerius metus sėkmingai veikianti Estijoje, kiek mažiau – Didžiojoje Britanijoje.

Knygos vertė yra padengiama už išmainytas knygas gautais taškais, taip pat taikomas dažniausiai 1-2 eurų sistemos administravimo mokestis.

Ketvirtoji kryptis – dalinimosi lentynos

Vilniaus apskrityje veikiančių dalinimosi gerais daiktais stotelių „DĖK’ui“ lentynose knygos rikiuojamos atsitiktine tvarka, ne pagal autoriaus pavardę ar žanrą, kaip bibliotekoje ar knygyne.

Atsitiktinai jos į stoteles dažniausiai ir atkeliauja, kartu su kitais namuose nebereikalingais daiktais – baldais, indais, įvairiais prietaisais.

„Didžiulis „DĖK’ui“ privalumas yra tas, kad apsitvarkę namuose žmonės vienu metu gali atvežti viską, kas nebereikalinga. Taip atkeliauja ir knygos. Kartais jų būna kelios dešimtys, kartais – vos viena“, – pasakojo „DĖK’ui“ savanorė Marija.

Knygos priimamos nemokamai ir be atlygio atiduodamos susidomėjusiems. Vienu metu galima pasiimti daugiausia tris knygas.

„Šią knygą padovanosiu kolegai iš Lenkijos ambasados!“ – planais pasidalino Lietuvos ambasadorius Egipte Artūras Gailiūnas, kai Vilniaus senamiestyje įsikūrusio „DĖK’ui“ butiko lentynoje pastebėjo knygą „Kuchnia Litewska“ (liet. „Lietuviška virtuvė“).

Nors knyga, akivaizdu, išleista senokai ir turėjusi šeimininką, diplomatas tame nemato bėdos. Klimato krizės akivaizdoje tokios dovanos – dar prasmingesnės.

Knygas priduoti galima bet kurioje iš šešiolikos Vilniaus apskrityje šiuo metu veikiančių stotelių „DĖK’ui“, įsikūrusių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse. Taip pat – „DĖK’ui“ butike ir sausio 18 dieną duris atversiančiame „DĖK’ui“ sostinės Žirmūnų mikrorajone.

Penktoji kryptis – bendruomenių skaityklos

Galvojant, ką pradžiugintų nebeskaitomos knygos, verta prisiminti ir bendruomenės veikloms skirtas vietas – vaikų dienos centrus, senjorų klubus, neįgaliesiems paslaugas teikiančias įstaigas, kaimynus suburiančias iniciatyvas, rankdarbių būrelius.

„Visos šios knygos lentynose – suneštos senjorų. Jie džiaugiasi galimybe neapsikrauti namuose – pasiima paskaityti ir vėliau grąžina. Arba skaito vietoje, laukdami užsiėmimo ar po jo“, – aprodydama Vilniaus „Senjorų avilio“ skaityklėlę pasakojo čia dirbanti Guoda Vaitiekutė.

Metų pabaigoje plačiai nuskambėjo istorija apie 200 naujų knygų, pasakojančių Sintautų krašto istoriją ir pristatančių Šakių rajono šviesuolius. Jos pradžiugino Sintautų seniūnijos bendruomenę.

Į popieriaus atliekoms skirtą kontenerį sumestas knygas nedideliuose ryšuliuose atsitiktinai pastebėjo Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro projektų vadovė Rita Mincienė.

Bendruomenių poreikį turėti savas skaityklėles pastebi ir bibliotekų tinklo vadovė Rima Gražienė, pasakodama apie bibliotekų erdvėse jau gerą dešimtmetį veikiančias knygų mainų lentynas. Iš ten leidinių lankytojai pasiima ne tik sau, bet ir nuneša į įvairias organizacijas.

Šeštoji kryptis – lauko bibliotekėlės

Inkilus primenančių knygų namelių galima aptikti ne tik Vilniaus parkuose. Jie statomi ir prie darželių bei mokyklų, kultūros centrų įvairiose šalies vietovėse.

Privalumų yra nemažai: jie atviri visą parą ištisus metus, knygos – nemokamos, nėra nei skaitytojo bilieto, nei grąžinimo termino.

Didžiausi trūkumai – netvarka ir drėgmė, ypač šaltuoju metų laiku.

Paskutinė kryptis – popieriaus konteineris

Aktualumą praradusius leidinius, senus vadovėlius, suplyšusius žurnalus prasmingiau išmesti į popieriaus pakuotėms ir makulatūrai skirtus rūšiavimo konteinerius nei švystelėti kartu su mišriomis atliekomis ar tiesiog palikti greta konteinerių. Sumerktos lietaus ar išpurvintos knygos nebebus tinkamos perdirbimui.

Tinkamai išrūšiuotos popieriaus atliekos gali virsti naujais produktais – kartonine pakuote, žaliava gofruotojo kartono gamybai, įvairiose pramonės srityse naudojamu kartoniniu koriniu užpildu, tualetiniu popieriumi, popieriniais rankšluosčiais, nosinaitėmis, servetėlėmis.

Leidybos pramonė pasaulyje kasmet sunaudoja apie 16 milijonų tonų popieriaus. Išleidžiama apie 2 milijardai spausdintų knygų, kurioms pagaminti iškertama apie 32 milijonai medžių.

Vien medžių neužtenka – norint pagaminti vieną kilogramą popieriaus, reikia ne mažiau kaip 60 litrų vandens bei įvairių cheminių medžiagų.

Perdirbant popierių sunaudojama 80 proc. mažiau vandens, perpus mažiau energijos, oro tarša sumažinama net 95 proc., lyginant su medienos gamyba.

Popieriaus pluoštas gali būti perdirbtas iki keturių ar net septynių kartų.

Knyga – ne stabas

Šią savaitę uždaromos Vilniaus Pavilnio bibliotekos vaizdai sukėlė pasipiktinimų bangą tiek bendruomenėje, tiek socialiniuose tinkluose. Žmonės niršo, kad užuot pasiūlę nurašytas knygas skaitytojams, biblioteka jas konteineriuose perdavė tokio tipo atliekas tvarkančiai įmonei „Ekobazė“.

Pasipylus tūkstančiams komentarų socialiniuose tinkluose, „Ekobazė“ pažadėjo pasiūlyti vietos bendruomenei atvykti į įmonę ir išsirinkti norimas knygas, jei bibliotekos administracija tam neprieštaraus.

Nors fondų tvarkymo taisyklės netinkamas naudoti knygas įpareigoja nurašyti, išardyti, o liekamąsias medžiagas įtraukti į apskaitą, ateityje, prieš nurašydama knygas, Vilniaus miesto savivaldybės centrinė biblioteka žada ir pati jas dar pasiūlyti miestiečiams užuot iškart nukreipusi sunaikinimui.

„Knyga yra vertybė, be abejonės. Nei vienas universitetas neatsidarydavo, kol nebūdavo įrengta biblioteka. Bet nereikia iš knygos daryti stabo.

Perskaitei – išleisk, suplyšo nebepataisomai ar nebeaktuali, kaip nutinka seniems vadovėliams – išmesk į popieriui skirtą konteinerį ir knyga bus perdirbta.

Anksčiau ir pati knygas kaupiau, dabar – nebe. Knyga turi būti skaitoma. Nesuprantu, kam šiais laikais apskritai pirkti knygas, kai veikia toks puikus bibliotekų tinklas“ – atsakingo vartojimo svarbą pabrėžė Rima Gražienė.

Situacijos kaip ši su knygomis iš Pavilnio bibliotekos atskleidžia prieštaringą vartotojų požiūrį į atliekas. Nors veikia atliekų rūšiavimo sistema ir gamintojų bei importuotojų atstovai yra įpareigoti sutvarkyti jiems nukreiptas atliekas, gyventojai vis dar neskiria pakankamai laiko ir jėgų prie to prisidėti.

„Paradoksalu, kad matydami bibliotekos nurašytas knygas perdirbimui skirtame konteineryje žmonės ima kraustytis iš proto, bet nemato problemos kasdien į mišrių atliekų konteinerius išmesdami dar tinkamus dėvėti batus ar drabužius, stiklo, plastiko ar popieriaus pakuotes, baterijas bei elektronikos prietaisus. Nukreipti į konkretaus tipo atliekoms skirtus konteinerius, jie būtų perdirbti, kaip ir susidėvėjusios knygos“, – žvelgti plačiau kviečia Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro vadovas Tomas Vaitkevičius.