Daugiau negu 1 milijonas peržiūrų „YouTube“ ir dar daugiau (per 1,38 mln.) pakuočių, kurių užstatą per metus paaukojo Lietuvos žmonės senųjų miškų išpirkimui. Dalis taromatuose paaukoto užstato šiemet virto trimis „Šlamančių“ miškais, apsaugotais nuo ūkinės žmogaus veiklos. Kita dalis miškų išpirkimui skirtų lėšų dar laukia mokslininkų žodžio.

Du seno miško sklypai Druskininkų savivaldybėje, Raigardo kraštovaizdžio draustinyje, ir vienas Raseinių rajone, netoli Kaulakių gyvenvietės. Grąžindami užstato pakuotes į taromatus ir pasirinkę aukoti Lietuvos gyventojai jau įgyvendino galimybę išsaugoti beveik 12 hektarų senųjų miškų. VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) vadovas Gintaras Varnas įsitikinęs, kad „Sengirės fondui“ paaukotos lėšos padės išsaugoti dar daugiau unikalios gamtos ir Europos Bendrijos svarbos buveinių.

„Iniciatyvą „Keisk tarą į šlamančius“ šiandien palaiko tūkstančiai Lietuvos žmonių. Aukodami užstatą jie išreiškia savo rūpestį gamta ir nori išsaugoti senuosius miškus ateinančioms kartoms, suvokdami, kad nuo biologinės įvairovės priklauso visos žmonijos ateitis. Tad surinktos lėšos ir išpirkti miškų plotai – augančio visuomenės sąmoningumo rezultatas“, – teigia G. Varnas.

Ąžuolas – biologinės įvairovės karalius

„Sengirės fondo“ duomenimis, išperkant plotus prioritetas teikiamas derlingų žemių seniems lapuočių miškams, nes istoriškai susiklostė, jog būtent tokių miškų šalyje išlikę mažiausiai, o biologinė įvairovė juose yra viena gausiausių.

Šimtmečius skaičiuojantis Kaulakių ąžuolynas – kaip tik toks miškas, vešantis Raseinių rajone, netoli Kaulakių gyvenvietės. Šiame „Šlamančių“ miške auga 130–150 metų ąžuolai. Gamtininkų teigimu, būtent ąžuolus, vertinant su jais susijusių rūšių skaičių, galima vadinti biologinės įvairovės karaliais.

Mokslininkai nustatė, kad su brandžiais ąžuolais yra tiesiogiai susiję daugiau kaip tūkstantis skirtingų organizmų rūšių. Tai, kad „Keisk tarą į šlamančius“ padėjo išsaugoti visą senų ąžuolų miško plotą, sudarantį 5,86 hektaro, yra didelis laimėjimas. Ploto išpirkimui buvo skirta apie 29,4 tūkst. eurų.

Raigardo slėnis garsus ne vien dėl legendos

Kiek anksčiau šiemet už maždaug 26 tūkst. eurų „Sengirės fondas“ išpirko du miško sklypus Druskininkų savivaldybėje. Bendras sklypų plotas siekia per 6 hektarus ir kartu su anksčiau fondo išpirktais miškais formuoja didesnį masyvą, apsaugotą nuo kirtimų ir žmogaus veiklos.

Šis masyvas, esantis Raigardo kraštovaizdžio draustinyje, suteikia prieglobstį apie 120 paukščių rūšių, čia aptikta ir į Raudonąją knygą įtrauktų retų augalų rūšių. Miške vyrauja senesnės nei 90 metų pušys, taip pat senos eglės, beržai, juodalksniai. Nustatyta, kad kai kurių medžių amžius siekia net 140–150 metų.

USAD iniciatyva užtikrino, kad šiame miške neribotą laiką išliks natūralios sąlygos gyvuoti ištisoms ekosistemoms ir retoms rūšims.

Iniciatyva tęsiasi, „Šlamančių“ miškų daugės

Ne pelno siekiančios įstaigos USAD teigimu, per vienerius iniciatyvos metus gyventojai per taromatus paaukojo per 138 tūkst. eurų. Vertinant pakuotėmis, tai – daugiau kaip 1,38 mln. vienetų PET plastiko butelių, aliuminio ir metalo skardinių, stiklo butelių.

Kol kas „Šlamančių“ miškų išpirkimui išleista mažiau negu pusė paaukotų lėšų – 55,4 tūkst. eurų. Tad „Sengirės fondas“ toliau aktyviai žvalgosi ir, ekspertų padedamas, analizuoja dešimtis miškų plotų, kuriuos labiausiai verta išsaugoti ir jungti į masyvus.

„Sengirės fondo“ vadovė Rimantė Paulauskaitė-Digaitienė teigia, kad per kampaniją „Keisk tarą į šlamančius“ paaukotos lėšos fondui padėjo įgyvendinti šių metų tikslą – praplėsti senojo miško masyvus ir pasiekti, kad fondo globojamų girių plotas viršytų 170 hektarų.

Šiandien fondas globoja jau daugiau kaip 182 hektarų senųjų miškų su visa gyvybe juose. Iš viso 25 sklypai įvairiose Lietuvos vietose yra namai tūkstančiams rūšių gyvūnų, augalų, grybų. Artimiausiu metu fondas tikisi išpirkti ne vieną mišką išsaugojimui, taip pat aktyviai vykdo itin svarbias edukacines veiklas bei mokslinius tyrimus. Fondo miškuose uždraudus medžioklę gyvūnams čia tapo saugiau.

Tuo metu lėšos kaupiasi toliau, nes iniciatyva „Keisk tarą į šlamančius“ tęsiasi, o žmonės gali nuolat prisidėti prie natūralios gamtos išsaugojimo. Dalį užstato lėšų žmonės paaukojo įkvėpti unikaliai iniciatyvai sukurto vaizdo klipo ir dainos, kurią atlieka atlikėjas, rašytojas, menininkas Žygimantas Kudirka (Mesijus) ir choras „Ąžuoliukas“.  Muzikinis klipas per metus „YouTube“ surinko daugiau kaip 1 mln. peržiūrų.

Šaltinis – VšĮ „Užstato sistemos administratorius“