Taikomosios cheminės analizės specialistų įsidarbinimo rodiklis siekia net 100 proc., rodo naujausi Užimtumo tarnybos duomenys. „Pastaruosius trejus metus šios profesijos atstovų poreikis nuolat auga. Todėl reguliariai sulaukiame įvairių laboratorijų kvietimų absolventams įsidarbinti. Tačiau šiuo laikotarpiu jau nebeturime kam jų siūlyti, visi absolventai jau dirba“, – teigia Nijolė Ružienė, Vilniaus kolegijos (VIKO) Mokslo taikomosios veiklos laboratorijos vedėja.

Darbo rinkoje nuolat didėja taikomosios cheminės analizės specialistų poreikis, todėl studijas baigę absolventai sėkmingai įsidarbina ne tik chemijos pramonės, bet ir maisto, biotechnologijos, farmacijos bei aplinkosaugos įmonių laboratorijose.

„Viena iš priežasčių, lemiančių augantį šios profesijos atstovų poreikį, pramonės plėtra, kuri šiuo metu orientuojama į „žaliuosius“ projektus. Jie apima bioplastikų gamybą, atsinaujinančios energijos sprendimus, atliekų perdirbimą ir žaliavas iš atsinaujinančių šaltinių. Specialistų poreikis auga, nes reikia ir chemikų, ir inžinierių, kurie galėtų plėtoti ir įgyvendinti šias technologijas. O taip pat spręsti taršos problemas ir kurti aplinkai draugiškesnes technologijas“, – sako N. Ružienė.

Ji priduria, jog 2025 m. didžioji dalis įmonių Lietuvoje planuoja dar labiau plėsti darbo vietų skaičių – ypač technologijų ir mokslinių tyrimų srityse, kurios apima chemiją ir biochemiją: „Šis sektorių augimas atspindi bendrą darbo rinkos plėtrą, kurią lemia ne tik auganti kvalifikuotų specialistų paklausa, bet ir atlyginimų didėjimas. Be to, aukštųjų technologijų įmonės nuolatos skatina jaunų specialistų tobulėjimą – remia jų tolimesnes studijas, mokymus, seminarus.“

Kita priežastis, dėl kurios šalyje juntamas chemijos specialistų stygius, tai informacijos trūkumas apie karjeros galimybes.

„Moksleiviai dažnai turi siauresnį supratimą apie galimybes, kurias chemijos žinios gali suteikti jų karjerai. Dėl informacijos trūkumo apie darbo rinką ir perspektyvas chemijos bei biochemijos srityse, jaunuoliai dažniau renkasi dalykus, kurie atrodo labiau susiję su populiariomis profesijomis, pavyzdžiui, IT arba verslu“, – teigia specialistė.

Kokios savybės svarbiausios?

Neretai manoma, kad chemijos specialistams svarbiausia gerai išmanyti savo dalykinę sritį. Tačiau, pasak specialistės, ne mažiau reikšmingi yra ir kompleksiški įgūdžiai.

„Dažnai pastebime, kad greičiau įsidarbina ne geriausiai besimokantys studentai, o tie, kurie yra labiausiai motyvuoti, komunikabilūs, gebantys planuoti savo laiką, spręsti problemas, dirbti komandoje ir prisiimti atsakomybę. Sparčiai besikeičiančioje visuomenėje, tobulėjant technologijoms, svarbūs įvairiapusiški gebėjimai. Tai yra ne tik dalykinės, bet ir bendrosios kompetencijos: lankstumas, kūrybiškumas, gebėjimas greitai rasti informaciją“, – įsidarbinimo tendencijas aiškina N. Ružienė.

Ji taip pat pabrėžia, kad darbas laboratorijoje išlieka esminiu chemijos mokslo pagrindu.

„Darbui laboratorijoje būtinas inžinerinis ir loginis mąstymas, padedantis dirbti su laboratorine įranga, suprasti vykstančius procesus ir gebėti juos paaiškinti. Siekiant užtikrinti aukštos kokybės specialistų rengimą, VIKO laboratorijos – cheminės, chromatografinės, spektrinės, biocheminės analizės ir maisto technologijos – yra aprūpintos modernia įranga ir patogiomis darbo vietomis tyrėjams – laboratoriniais baldais, traukos spintomis, dūmų nutraukimo gaubtais ir technologijomis, leidžiančiomis efektyviai optimizuoti oro srautus, sutaupyti iki 33 proc. energijos bei užtikrinti itin saugias darbo sąlygas. Tokia aplinka leidžia ne tik tinkamai paruošti specialistus sparčiai kintančiai darbo rinkai, bet ir suteikia studentams galimybę įgyti įvairių technologijų valdymo įgūdžių“, – apie būtinus įgūdžius ir naujai įrengtas laboratorijas, kuriose studijuoja VIKO Agrotechnologijos ir Sveikatos priežiūros fakultetų studentai, pasakoja N. Ružienė.

Kas padeda „perkąsti“ šį mokslą?

Žaibo greičiu tobulėjančios mokymo(si) technologijos ir nauji mokymo metodai kaip niekada gelbsti kremtančius šį mokslą. Šios priemonės ne tik padeda lengviau įsiminti informaciją, bet ir ją suprasti.

„Mokyklose jau naudojami „EdTech“ centro paskelbti interaktyvieji modeliai chemijai, plėtojamos „STEAM“ veiklos. Tai šiuolaikiškas ugdymo būdas, kuriame gamtos mokslai, technologijos, inžinerija, menai ir matematika naudojami mokinių tiriamųjų gebėjimų, bendradarbiavimo ir kritinio mąstymo ugdymui, mokinių įsitraukimo didinimui. Mat šis mokymasis paremtas eksperimentais ir aktyviomis veiklomis“, – mokymosi procesą lengvinančius būdus vardija N. Ružienė.

Specialistė pristato ir skaitmenines technologijas, kurios padeda perprasti chemijos mokslą: „kartu su kitomis VIKO dėstytojomis dalyvavome tarptautiniame projekte „Skaitmeninė parama chemijos mokymui“. Jo metu buvo parengta mokymo medžiaga, integruojanti IT priemones hibridiniam ir nuotoliniam chemijos dalykų mokymuisi. Tikiu, kad šios priemonės palengvins chemijos dalyko supratimą bei paskatins jaunimą rinktis šios srities profesijas“.

Šaltinis – pranešimas žiniasklaidai