Wecko, Sharm, Kree, Glocke, Somo… tokiais ir panašiais, daugeliui nesuprantamais užrašais išpaišyta apie pusė sostinės pusiau požeminių ir požeminių konteinerių – daugiau nei 800. Dar neseniai terliones pašalinti pavykdavo tik šlifuojant konteinerio paviršių. Prieš porą mėnesių Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro įsigyta įranga keičia situaciją iš esmės – konteineriai efektyviai švarinami vien stipria karšto vandens srove. Tik ar prasminga stengtis, kai švarūs konteineriai vėl netrukus ištėpliojami?

Terlionės erzina gyventojus

Daugumos sostinėje įrengtų pusiau požeminių ir požeminių konteinerių aikštelių švara – Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) rūpestis. Nors jos suprojektuotos taip, kad galėtų spindėti tvarka ir darniai įsilietų į daugiabučių kiemų aplinką, nuolat yra vienaip ar kitaip teršiamos: aptaškomos riebalais ar dažais, išmetant netinkamai išrūšiuotas atliekas, apspjaudomos kramtomąja guma, išpaišomos grafičiais. Tai kuria atgrasų konteinerių aikštelių įspūdį ir kelia gyventojų nepasitenkinimą.

Terlionės ant konteinerių. Foto: M. Paukštė

„Suprantame, kad grafičiai yra didmiesčių gatvės kultūros dalis ir ne kartą diskutavome tarpusavyje, ar verta investuoti laiko ir lėšų į kovą su vėjo malūnais: tu nuvalai, o jie tarsi mėgaudamiesi vėl užpaišo. Kiek tai gali tęstis? Be abejo, dažnai gauname tai gyventojų, tai seniūnų pastebėjimų, kad konteinerius reikia nuvalyti. Ypač, kai užrašomi necenzūriniai žodžiai ar simboliai. Net nekyla minčių tai vadinti menu – tai vandalizmas, už kurį turi būti baudžiama ir kuris negali būti toleruojamas“, – pastebi VAATC direktorius Tomas Vaitkevičius.

Vertingos vien pastangos valyti

„Kiekvienas Europos miestas susiduria su panašiais iššūkiais ir ieško būdų, kaip siekti švaros, nepaverčiant to žūtbūtine kova su grafitininkais“, – sakė Vilniuje apsilankęs miestų švarinimo specialistas, italų bendrovės „PTC“ eksporto vadybininkas Michaelis Ballotta.

Italų bendrovės „PTC“ eksporto vadybininkas Michaelis Ballota (kairėje)

Jo atstovaujama kompanija sukūrė technologiją, kai be jokių cheminių priemonių, ypač stipria karšto vandens srove nuo metalinių, plastikinių, betoninių paviršių pašalinami sudėtingi nešvarumai, tame tarpe ir aerozoliniai dažai.

Tokia įranga naudojama švarinant miestus Italijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Vokietijoje. VAATC – pirmieji šios italų įmonės klientai Lietuvoje.

„Dažnai sutinku žmonių, kurie žvelgdami į grafičius savo aplinkoje, kieme, gatvėje jaučiasi pralaimėję. Todėl vertingos yra vien pastangos valyti, net jei po dienos ar dviejų ten pat puikuosis naujas užrašas“, – mintimis dalinosi M. Ballotta.

Terlionės ant konteinerių. Foto: M. Paukštė

Nenorėtų būti parazitu gatvėje

Gatvės menininkas Pijus Čeikauskas – Pidžin jau daugiau nei dešimtmetį kuria įkvėptas apleistų miestų erdvių, daiktų ir smalsiai stebi, kokius ženklus viešose erdvėse palieka kiti.

Žvelgdamas į vadinamuosius „tagus“ ant konteinerių ar sienų jis regi daugiau nei vandalizmą: vienur – norą tiesiog pabandyti, kitur – pagalbos šauksmą, dar kitur – bandymą parodyti savo poziciją, pažymėti savo erdvę.

Gatvės menininkas Pijus Čeikauskas – Pidžin

Pats Pijus „tagų“ nepaišo ir, apskritai, vietas savo gatvės kūriniams pasirenka itin atidžiai, įsitikinęs, kad apleistas pastatas tikrai laukia virsmo, naujos energijos ir pokyčių. Jei rastų savo piešinį nuvalytą, suprastų kaip žinutę, kad jo kūryba ten nepageidaujama.

„Mieste esi ne vienas. Gatvėse susitinka ir turtuoliai, ir valkatos, ir žiūrovai, ir kūrėjai. Yra žmonių, kuriems vieša kūryba tiesiog nepatinka, kurie kenčia ją matydami. Nenorėčiau būti parazitu savo gatvėje“, – pabrėžia menininkas.

Pagarbą augina nuoseklus švietimas

Kultūra ir pagarba, pasak P. Čeikausko – Pidžin, yra lavinami pamažu: tas pats galioja tiek kalbant apie bandančius reikštis gatvėje, tiek stebinčius tą raišką.

„Dažnai žmonės nemato skirtumo tarp gatvės menininkų ir vandalų, dažų flakoną laiko nusikaltimo įrankiu, o jį naudojančius žmones – maištautojais. Nebūtinai“, – pabrėžia P. Čeikauskas – Pidžin, prieš gerą dešimtmetį baigęs fotografijos, medijų ir animacijos bakalauro studijas Vilniaus dailės akademijoje. Netgi piešdami dažų flakonais ant didžiulio VAATC konteinerio Vilniaus miesto gimtadienio renginyje „Jaunas kaip Vilnius“ Vingio parke P. Čeikauskas – Pidžin ir jo kolega Pijus Šematulskis – Duona jautė kritiškus praeivių žvilgsnius ir girdėjo svarstymų, ar jų veikla yra leistina?

Gatvės menininko Pijaus Čeikausko – Pidžin darbas. Foto: „Atliekų kultūros“ archyvas

Menininkų kūryba tąsyk buvo ne tik leistina, bet ir geidžiama. Išskirtinis konteineris toliau naudojamas didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, o pervežant atliekas Vilniaus gatvėmis siunčia žinutę aplinkiniams apie atliekų tvarkymo svarbą. Nuoseklų konteinerių švarinimą P. Čeikauskas – Pidžin vadina svarbiu žingsniu brėžiant ribas, kas yra leistina ir neleistina mieste, o tai turėtų lydėti nuoseklus ir paveikus jaunimo švietimas apie pagarbą savo miesto erdvėms ir žmonėms.