2024-10-31
Atliekų kultūra
Atvykę pagerbti artimųjų atminimo, dažnas susimąstome apie laikinumą ir amžinumą. Tampa aišku, kad gamta ir mes – šio amžino rato dalyviai. Tačiau kaip ir gyvenime, taip ir kapinėse – svarbu nepalikti nereikalingo pėdsako.
Lapkričio 1-ąją Lietuvoje minime Visų šventųjų dieną, kai tuo laikotarpiu tradiciškai lankome artimųjų kapus ir prisimename išėjusius. Deja, tai kartu reiškia ir itin didelį atliekų kiekio padidėjimą kapinėse – išmetama daugybė, plastikinių ir stiklinių žvakių, dirbtinių gėlių.
Kviečiame pažvelgti į mirusiųjų pagerbimą iš naujos perspektyvos – sąmoningo minimalizmo, kuriame dera pagarba artimui, gamtai, ilgaamžis grožis ir tvarumas.
Atliekų problema kapinėse
Kapinės – tai ne tik mūsų artimųjų amžino poilsio vieta, bet ir tam tikras gamtos prieglobstis, visa ekologinė sistema, todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kokias atliekas jose paliekame po savęs.
UAB „Ecoservice“ teritorijų priežiūros verslo direktorė Diana Lubė pastebi: „Remiantis 2023 m. duomenimis, Lietuvos kapinėse per pirmąsias lapkričio savaites atliekų kiekis išauga 6-8 kartus lyginant su kitais mėnesiais. Bendrai, kiekvienais metais kapinėse atliekų kiekis išauga beveik 20 proc. Didelė dalis šių atliekų yra sunkiai perdirbamos arba išvis neperdirbamos“.
Kapinių atliekas sudaro plastikinės ir stiklinės žvakės bei jų dangteliai, dirbtinės gėlės ir vainikai. „Šie vienkartiniai plastikiniai gaminiai gamtoje suyra tik per šimtus metų, o jų perdirbimo galimybės labai ribotos. Vienas plastikinis žvakės indelis, sudegus liepsnai, tampa sunkiai perdirbamas, o dirbtinės gėlės ir vainikai negrįžtamai tampa ilgaamžėmis atliekomis. Norėdami prisidėti prie švaresnės ateities, turime pažvelgti į alternatyvius mirusiųjų pagerbimo būdus, kurie nekenkia gamtai“, – vardija UAB „Ecoservice“ teritorijų priežiūros verslo direktorė Diana Lubė.
Rūšiavimas ir perdirbimas – sąmoningumo augimas
„Vis daugiau žmonių Lietuvoje pradeda rūšiuoti kapinių atliekas, tačiau vis dar daroma klaidų tinkamai atliekas išrūšiuojant. Dažniausiai prižiūrint artimųjų kapus visos susidariusios atliekos surenkamos kartu ir išmetamos į mišrių kapinių atliekų konteinerius, nepaisant to, kad daugelis kapinių jau turi atskirus konteinerius stiklui, plastikui, biologiškai suyrančioms ir kitoms atliekoms. Atliekų rūšiavimo efektyvumas priklauso nuo lankytojų sąmoningumo. Tinkamai išrūšiavus susidariusias atliekas – sumažės atliekų tvarkymo išlaidos bei generuojama tarša. Ypatingai reiktų atkreipti dėmesį į žaliųjų (biologiškai skaidžių) atliekų atskyrimą nuo kitų atliekų, tai pirmiausias ir reikšmingiausias žingsnis tvarkant kapinių atlieką. Kitas svarbus aspektas yra plastiko, stiklo atliekų sumažinimas, o tam reikia pagalvoti, ar tikrai verta kapavietėje degti daugiau nei vieną žvakutę“, – pataria atliekų tvarkymo įmonės specialistė D. Lubė.
Kapinėse svarbu laikytis keleto pagrindinių taisyklių, kaip, sutvarkius kapus, tinkamai pasirūpinti susidariusiomis atliekomis.
Kapinėse svarbu atskirti šias atliekas: biologiškai suyrančias atliekas, stiklą, plastiką ir kitas atliekas.
Populiarėjantys tvarumo pavyzdžiai pasaulyje
Pasaulyje visų Šventųjų diena (arba „Vėlinės“, kai kuriose šalyse), turi skirtingas tradicijas, susijusias su mirusiųjų pagerbimu. Nors šios tradicijos iš esmės susitelkia į pagarbaus lankymo ritualus kapinėse, kai kurios šalys ar regionai siūlo įdomių, kūrybingų ir net inovatyvių būdų, kaip galima paminėti šią dieną.
Prancūzijoje kapinių lankymas lapkričio 1-ąją pasižymi paprastumu ir elegancija. Dažniausiai kapai puošiami natūraliomis gėlėmis – chrizantemomis, kurios laikomos šios dienos simboliu. Populiarėjant minimalistiniam požiūriui į dekoracijas, svarbiausiu akcentu išlieka pagarba ir natūralumas, o ne perteklinė prabanga.
Italijoje kapų lankymo tradicijos labai asmeniškos ir šeimos dažnai praleidžia daug laiko, kad papuoštų kapą kuo ypatingiau. Rankų darbo dekoracijos – tiek iš gėlių, tiek iš kitų natūralių medžiagų – tampa vis populiaresnės. Būtų galima pasiskolinti šią idėją ir kurti individualizuotus atminimo ženklus ar dekoracijas, pagamintas iš natūralių medžiagų, atspindinčias artimųjų gyvenimus.
Skandinavijos šalys jau kelis dešimtmečius praktikuoja „natūralių kapaviečių“ tradiciją, kur kapai dekoruojami akmenimis, vietiniais augalais, kurie natūraliai įsilieja į aplinką. Šiuose kapuose nenaudojami plastikiniai vainikai ar žvakės.
Didžiojoje Britanijoje populiarėja „žalieji laidojimai“ – tokiose kapinėse naudojami biologiškai skaidūs antkapiai, o kapų puošimui dažnai pasirenkamos natūraliai suyrančių medžiagų dekoracijos, todėl kapavietės išlaiko natūralumą ir nekenkia gamtai.
Vienos išskirtinių yra Woodstock kapinės (JAV), kuriose palaidoti žymūs muzikantai, o atminimo vietose pasirenkamos natūralios medžiagos, vengiant neekologiškų sprendimų ir laikantis tvarumo principų. Viena iš išskirtinių Woodstoock kapinių ypatybių yra galimybė pasirinkti natūralų laidojimą. Tai apima laidojimą be betoninių ar metalinių karstų, vengiant balzamavimo chemikalų, kad būtų sumažintas poveikis aplinkai.
Tvarių atminimo vietų pavyzdžių matome ir tarp žymių žmonių, pavyzdžiui:
Paprasti būdai prisidėti prie tvarumo
Kiekvienas iš mūsų gali daryti pokyčius, kurie prisidėtų prie atliekų mažinimo ir kapų tvarkymo tradicijos atnaujinimo, mažais žingsniais ir dideliais rezultatais: