Kanapiniui įveikus Lašininį Užgavėnių šėlsme, senovės lietuviai pradėdavo septynias savaites trunkantį pasninką. Pastaraisiais metais ši tradicija atgimsta ir ne vien dėl religinių, bet ir aplinkosauginių priežasčių. Ar iš tiesų staigiai pasikeitusi mityba duos naudos kūnui ir planetai? Pasiteiravome specialistų.

Siekė visapusiškai apsivalyti

Lietuviai valgo daugiau mėsos, nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), rodo visuomenės tyrimas apie Lietuvos gyventojų įpročius. „Spinter“ atlikto tyrimo duomenimis, daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų mėsą vartoja 4 kartus per savaitę ir dažniau. Tai didina širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio, cukrinio diabeto riziką.

„Kai kurie senoliai ir dabar linkę manyti, kad pasninkavimas duoda naudos sveikatai. Gavėnios metu būdavo nevartojama ne tik mėsa bei kiti gyvuliniai riebalai, bet ir pienas, jo produktai. Organizmas gerai išsivalydavo, o beržų ir klevų pavasarinė sula sėkmingai užbaigdavo šį procesą“, – pasakojo Lietuvos liaudies buities muziejaus edukatorė Danutė Blaževičienė.

Prieš porą šimtų metų buvo laikomasi griežto pasninko – mėsos ir pieniškų valgių neruošdavo tris dienas per savaitę – trečiadienį, penktadienį ir šeštadienį. Vėliau šios taisyklės sušvelnėjo, pasninko imta laikytis tik penktadieniais, o kitomis dienomis stengtasi valgyti sakingai.

Svarbiausias gavėnios meto produktas ant protėvių stalo buvo silkė, įvairios košės, bulvės su lupenomis ir raugintais kopūstais, kisielius. Svarbią raciono dalį sudarydavo ir grūdinės kultūros – rugiai, miežiai, avižos, grikiai, žirniai, pupos, bei aliejiniai augalai – kanapės, linai, aguonos.

„Pasninkavimas ne tik priminė Kristaus kančią, bet ir atitiko natūralius kaimo žmogaus gyvenimo ritmus. Gyvuliai buvo pjaunami prieš Šv. Kalėdas ir norėta, kad mėsos gaminių užtektų ir Šv. Velykų stalui. Tad Užgavėnių dieną sočiai pavalgę blynų, jie susiverždavo diržus ir, kaip sakydavo, valgydavo tik tai, kas po Užgavėnių liko tarp dantų“,  – liaudies buityje gyvavusias tradicijas priminė D. Blaževičienė. Keletą jos rekomenduojamų gavėnios receptų rasite straipsnio pabaigoje.

Stinga ir ritmo, ir kokybės

Pritaikyti senolių patirtimi šiais laikais edukologei atrodo prasminga ir reikalinga, tačiau gana sudėtinga. Šeimos narių dienos ritmas yra skirtingas, prie bendro stalo pavyksta ramiau susėsti nebent vakarais ir savaitgaliais.

„Senų senovėje visa šeima prie bendro stalo sėsdavo bent jau tris kartus per dieną, pusryčius valgydavo ne prieš darbus ar mokslus, o kiek padirbėjus – įpusėjus rytui. Dabar pusryčiaujame atskirai, kas kur ką nugriebę, prastai sukramtę, skubėdami, lėkdami, nes vis stinga laiko“, – kontrastą pabrėžė D. Blaževičienė.

Maisto produktų kokybė, jos teigimu, per pastaruosius porą šimtmečių yra ženkliai pasikeitusi – tai lemia ir gyvulių pašaras, ir leidimas jiems augti natūraliai, neskubinant,  netukinant. Svarbų vaidmenį atlieka ir atsakingas apdorojimas rūkant, sūdant ar vytinant.

„Kai matau pilnas lentynas rūkytų mėsos gaminių prekybos centruose, vis kyla klausimas, ar bent kuris iš tos gausios pasiūlos buvo tikroje rūkykloje, kūrenamoje alksnio malkomis. Ruginė duona anksčiau buvo daugiausiai iš ruginių miltų, o dabar? Pasiskaitykite sudėtį. Žodis „ruginė“ dominuoja tik pavadinime“, – kalbėjo pašnekovė.

Mokslininkai teigia, kad iki 2035 metų maždaug pusė pasaulio gyventojų bus nutukę arba turintys antsvorio, jeigu nebus imtasi veiksmų. Pasaulinė nutukimo federacija įspėja, kad dėl to gali kentėti apie 4 milijardai pasaulio gyventojų, o kaip pagrindines to priežastis įvardina vis augantį apdoroto maisto vartojimą, mažą fizinį aktyvumą, bei silptą tiekimo ir rinkodaros kontrolę.

Pagrindas – įvairovė ir saikas

„Pasninkas galėtų būti tam tikrų pokyčių pradžia – mažiau mėsos, mažiau saldumynų, mažiau druskos, mažiau riebalų, mažiau alkoholio. Svarbiausia suprasti, kokių tikslų siekiama, dėl ko. 

Jei žmogus kasdien valgo greitą maistą ir yra tikintis, galėtų bent vieną dieną gavėnios laiku sąmoningai atkreipti dėmesį į tam tikrus maisto produktus ir jų vengti. Gali būti, kad tai mitybai suteiks įvairovės, o pokytis išliks ir gavėniai pasibaigus“, — sako Vilniaus dietologijos centro gydytoja dietologė Eglė Kliukaitė-Sidorova.

Nusprendus drastiškiau keisti mitybą dėl religinių ar aplinkosauginių įsitikinimų gydytoja E. Kliukaitė-Sidorova rekomenduoja pirmiausia atlikti kraujo tyrimus ir pasikonsultuoti su specialistu. Jis padės numatyti, kuo pakeisti, pavyzdžiui, mėsą ar pieno produktus racione, kad nestigtų energijos ar neištiktų persivalgymo priepuolis.

Alinti savo organizmą yra ne mažesnė blogybė nei praradus saiką persivalgyti.

Sveikai siekiančio gyventi žmogaus tikslas turėtų būti mitybos įvairovė pagal PSO pateikiamas rekomendacijas: rinktis maistingą, įvairų, dažniau augalinės nei gyvulinės kilmės maistą, kelis kartus per dieną valgyti viso grūdo grūdinius produktus, įvairių daržovių bei vaisių (geriau šviežių, bent 400 g. per dieną), mažinti riebalų vartojimą, gyvulinius riebalus keičiant augaliniais, raudoną mėsą keičiant balta, ankštinėmis daržovėmis ar žuvimi.

Patariama rinktis kuo natūralesnius, vietinių gamintojų, mažai cukraus, druskos turinčius maisto produktus bei gėrimus, išlaikyti normalų kūno svorį. Svarbu ir kasdien energingai judėti, suaugusiems – bent po 30 minučių kasdien.

„Sunku įvertinti, kas labiausiai lemia kiekvieno mitybos pasirinkimus – įsitikinimai, pajamos, prekybininkų vilionės, daugiau ar mažiau chaotiška gyvensena. Jauni žmonės sau leidžia daugiau chaotiškumo mityboje, nori išbandyti skirtingus dalykus, vyresni labiau bando ieškoti balanso“, – pastebėjo E. Kliukaitė-Sidorova.

Mėsos kaina – neetiška

Vilnietė Gabrielė Makarevičiūtė – Osipovič įsitikino, kad septynias savaites trunkantis gavėnios laikotarpis – puiki paskata pabandyti keisti savo įpročius. Prieš kelerius metus pabandžiusi šiek tiek sumažinti mėsos patiekalus savo racione, ji sėkmingai tai daro iki šiol.

„Vengiu valgyti mėsą kasdien ne tik dėl savo sveikatos. Tyrimai rodo, kad dabartinis mėsos ūkis yra labai problematiškas. Gyvename laikais, kaip žmonės vartoja per daug, mėsos – taip pat. Jos reikia vis didesnių kiekių ir pigiai. Gyvūnų teisės ir aplinkosauga tampa nebe prioritetiniais klausimais.

Tai, už kokią kainą perkame mėsą, dažniausiai nėra etiška nei gyvūnų, nei su jais dirbančių žmonių atžvilgiu. dar skaudžiau, kad nemažos dalies vartojimui tinkamo maisto yra išmetama“, – pastebėjo G. Makarevičiūtė – Osipovič. Ji yra programos „Kurk Lietuvai“ projekto, skirto maisto atliekų prevencijai, vadovė.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje per metus vienas gyventojas vidutiniškai namuose išmeta apie 86 kg maisto, kurį dar buvo galima išgelbėti ar suvartoti. Tikimasi, kad tokius praradimus iki 2035-ųjų pavyks sumažinti perpus.

Vertingos ir pastangos

Šiokių tokių pokyčių teigiama linkme įžvelgia Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro  (VAATC) specialistai, tiriantys mišrių komunalinių atliekų srautą ir kiekvieną metų ketvirtį apskaičiuojantys Vilniaus regiono gyventojų rūšiavimo pažangos indeksą.

Lyginant su prasčiausiu rezultatu (80,5 kg) prieš dvejus metus, maisto atliekų kiekis mišriose komunalinėse atliekose sumažėjęs 45%. Situaciją reikšmingai pagerinti turėtų ir planuojamas atskirtas maisto atliekų surinkimas.

„Gyvename visuomenėje, kur sunku remtis vien gerais norais. Nors supranti, kad būtų geriau vartoti mažiau, pirkti atsakingiau, nebūtinai iškart pavyksta. Be to, ne visada ir visiems pavyksta ilgą laiką tęsti savo užmojus.

Dėl to linkiu pasninko laiką išnaudoti kaip progą pabandyti dar kartą ir nesielgti radikaliai. Pati esu bandžiusi iki Velykų praustis po drungnu vandeniu, mankštintis, nevalgyti saldumynų – nepavyko tobulai. Tačiau vertinga stebėti save, pabandyti suprasti savo veiksmų priežastis ir jų pasekmes, įvardinti tai. Tuomet ir tikslas išmesti mažiau maisto šias septynias savaites iki Velykų būtų pakankamas“, – įkvėpimu dalinosi G. Makarevičiūtė – Osipovič

Šiais metais Gabrielė stengiasi laikytis žodžio pasninko – prižiūrėti savo kalbą ir mintis, pavyzdžiui, vengti keiksnojimo, skundimosi, pasistengti maloniau, švelniau bendrauti su aplinkiniais.

————-

Štai keletas edukatorės Danutės Blaževičienės rekomenduojamų tradicinių gavėnios valgių receptų iš Nijolės Marcinkevičienės knygos „Metai už stalo: kalendorinių švenčių ir sezoniniai valgiai“:

Saldė

1 l duonos raugo, 0,5 stiklinės cukraus, 1,5 l vandens.

Į duonos raugą įberti cukrų ir gerai išplakti. Vandenį užvirinti, truputį ataušinti, užpilti ant išplakto duonos raugo ir gerai išmaišyti. Pastatyti šiltoje vietoje 4-5 val., kad parūgtų. Skystį nupilti į kitą indą ir pastatyti vėsioje vietoje. Atšalusi saldė tinka gėrimui, ją valgė su karštomis bulvėmis, virė sriubas.

Duonos raugą gaminti taip: ruginius miltus užplikyti karštu vandeniu, išmaišyti. Palikti parai rūgti nuolat paplakant. Galima rauginti ir ilgiau.

Gavėniai darė saldį. Ruginius miltus šucino, bet daugiausia darė tep: kap kepa duonų, tai duonkubilio kampukam palieka bandukį. Jų vasarošilcin vandenin išplaka, inpila duoninių miltų, gerai su mentuki išmaišo, išplaka ir palieliekci duonkubilin, kad apsaltų, parūgtų…Papasakojo Ona Sukackienė, g. 1924 m. Paviesnykų k. Lazdijų r.

Saldė su džiovintais grybais

4-5 džiovinti grybai, 1 svogūnas, lauro lapelis, druska.

Saldė užvirinama. Džiovinti grybai nuplaunami, pamerkiami ir susmulkinami. Smulkiai supjaustomas svogūnas, sumaišomas su grybais, pabarstoma druska, šaukštu patrinama ir dedama į puodą su salde. Paverdama iki 10 min.

Saldė su džiovintomis kriaušėmis

Džiovintos kriaušės nuplaunamos, sudedamos į puodą, užpilamos karštu vandeniu, kad apsemtų ir paliekama pamirkti. Užverdama tame pačiame vandenyje, kuriame mirko. Į puodą su kriaušėmis pripilama saldės (galima ir su tirščiais) ir vėl užverdama. Virti apie15 min. Galima pasisaldinti.

Saldės čirščimas kap nusistovi, tai saujų ruginių miltų jan inmaišo ir pakepa paplotį. Nepasdalini kokis skonis!

Papasakojo Aleksandra Miliauskienė, g. 1914 m. Menciškės k. Lazdijų r.

Svogūnų sriuba su silke (cibulynė)

Cibulynė – tai žemaičių mėgstama sriuba, valgoma su karštomis virtomis su lupenomis bulvėmis.

1 silkė,

2-3 svogūnai,

3 su lupenomis virtos bulvės,

1 l virinto vandens,

½ l burokėlių rasalo,

5 pipirai,

druskos.

Silkė išvaloma, išplaunama, nusausinama, suvyniojama į popierių ir kepama ant medžio anglių žarijų 10-15 min. Iškepusi silkė išvyniojama iš popieriaus, išimami kaulai. Silkės gabaliukai sutrinami moliniame inde su mediniu šaukštu kartu su nuluptomis bulvėmis. Ištrinta masė užpilama šaltu virintu vandeniu, gerai išmaišoma, sudedama griežinėliais supjaustyti svogūnai, įberiami smulkiai sumalti pipirai, supilamas burokėlių rasalas, jeigu reikia, pasūdoma. Viskas išmaišoma.