Arūnas Dirvinskas. „Pavojingos atliekos – į buitinius konteinerius: grėsmė sveikatai ir gamtai“

2025-06-09

Atliekų kultūra

Pastaruoju metu Lietuvą sukrėtė didelio masto gaisrai atliekų tvarkymo, rūšiavimo, perdirbimo įmonėse.

Keliamos kelios versijos dėl gaisrų priežasčių, tačiau viena iš pagrindinių – tarp komunalinių atliekų patekusios pavojingosios atliekos.

Lietuvos gyventojų buityje susikaupia įvairių pavojingųjų atliekų: dažų, lakų, tirpiklių, skiediklių ir klijų, pakuotės nuo įvairių pavojingųjų medžiagų, tuščių aerozolių flakonų, asbesto (šiferio) atliekų, neveikiančios elektros ir elektronikos įrangos, automobilių priežiūros atliekų (tepalų, alyvos, aušinimo skysčių, poliravimo priemonių, akumuliatorių ir kt.).

Pavyzdžiui, „Regitros“ duomenimis, Lietuvoje registruota daugiau negu 2,2 milijono visų kategorijų transporto priemonių, kurių techninei priežiūrai ir remontui naudojami pavojingi produktai. Kiekvienais metais tūkstančiai tonų produktų tampa pavojingosiomis atliekomis.

Palyginus Lietuvos ir kitų ES šalių duomenis, Lietuvoje surenkama 3 kartus mažiau pavojingųjų atliekų nei Olandijoje ar Belgijoje. Taip yra todėl, kad gyventojai dažnai nežino, jog pavojingas atliekas yra draudžiama mesti į komunalinių atliekų konteinerius. Jas reikia rūšiuoti atskirai ir atiduoti sertifikuotiems pavojingųjų atliekų tvarkytojams. Ir nors gali pasirodyti, kad sena nenaudojama baterija ar nedidelis kiekis cheminio valiklio nepakenks, iš tiesų net nedideli pavojingų atliekų kiekiai, patekę į bendrą atliekų srautą, gali turėti rimtų pasekmių – jos gali reaguoti su kitomis medžiagomis, skleisti kenksmingas dujas, užteršti kitas atliekas, trukdydamos jas toliau apdoroti, ar net sukelti gaisrus.

Nemaža dalis atliekų su laiku tampa dar pavojingesnės, nes per laiką keičiasi jų savybės. Pavyzdžiui, karščio veikiami tirpikliai, senos dažų ar lako pakuotės gali paskleisti į aplinką kenksmingus garus, aerozolių pakuotės gali sprogti ir sukelti gaisrą, patekę į aplinką naudoti akumuliatoriai ir baterijos, dėl jų sudėtyje esančių sunkiųjų metalų ir ėsdinančių rūgščių, tampa itin toksiškomis atliekomis, o mechaniškai pažeidus gali sprogti.

Rinkoje atsiranda vis naujų pavojingųjų atliekų, pvz., paspirtukų ir kitų įrenginių baterijos, elektroninės cigaretės, kurios dėl aplinkos ir mechaninių pažeidimų gali užsidegti.

Deja, tiesa yra ir tai, kad Lietuvoje nėra sukurtos tinkamos sąlygos gyventojams rūšiuoti ir atiduoti sutvarkyti pavojingąsias atliekas. Šiuo metu veikianti atliekų priėmimo sistema didelių gabaritų atliekų surinkimo (priėmimo) aikštelėse nėra pilnai efektyvi, todėl ją būtina tobulinti, jog visos potencialiai pavojingos atliekos būtų patogiai priimamos ar surenkamos iš gyventojų nemokamai.

„Toksika“ yra surengusi ne vieną švaros akciją, kuomet specialusis transportas atvyko į gyvenvietes ir pakvietė gyventojus nemokamai atiduoti namuose susidariusias pavojingąsias atliekas. Tokių akcijų populiarumas yra milžiniškas. Tai rodo, kad apvažiavimo būdu iš gyventojų surenkant potencialiai pavojingąsias atliekas būtų pasiektas labai didelis efektas.

Tad būtina šviesti ir informuoti visuomenę apie buityje susidarančių atliekų rūšiavimą, daromą žalą bei sudaryti tinkamas patogias sąlygas gyventojams atiduoti tvarkyti pavojingąsias atliekas.

Atėjo laikas spręsti pavojingųjų atliekų klausimą iš esmės. Tik atsakingas komunalinių atliekų rūšiavimas ir patogios pavojingųjų atliekų sistemos sukūrimas gali sumažinti rizikas kilti gaisrams atliekų tvarkymo įmonėse bei padėti užtikrinti aplinkos ir žmonių sveikatos apsaugą.

Šaltinis – Toksika